Naujas iššūkis darbdaviams – masiškai sergantys darbuotojai: įtaria piktnaudžiavimą

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, antrą sausio savaitę išduodamų nedarbingumo pažymų skaičius šoktelėjo net 60 proc.

„Intensyviau auga nuo praėjusios savaitės. Jeigu lygintume praėjusio pirmadienio ir penktadienio duomenis, matytume, kad sausio 10 dieną buvo 6900 galiojančių nedarbingumo pažymėjimų, o 14 dieną – jau apie 11 000. Per savaitę išaugo 4000“, – skaičiavo „Sodros“ atstovė.

Per dvi sausio savaites Lietuvoje jau išduota 160 000 nedarbingumo pažymų, iš kurių 28 000 – dėl koronaviruso: dėl ligos, slaugymo ar izoliacijos.

„Aišku, tie nedarbingumo pažymėjimai nevisiškai tiksliai parodo ligos atvejų skaičių, nes vienas žmogus gali ir du, ir tris kartus išsiimti nedarbingumo pažymėjimą“, – atkreipia dėmesį M. Kozič.
2021 metų gruodį išrašyta 280 tūkst. nedarbingumo pažymų, iš jų 37 tūkst. – dėl koronaviruso.

2020-ųjų gruodį, kai buvo paskelbtas karantinas, bendras pažymų skaičius siekė apie 300 tūkst., iš jų net 112 tūkst. – dėl COVID-19.

Auksinio recepto nėra

Rasti gerą darbuotoją – iššūkis, o kuo jį pakeisti susirgus – dar didesnis galvosūkis. Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos (PKPA) prezidentas Mantas Gudas teigė, kad naujos koronaviruso atmainos spartesnis plitimas jau justi ir didžiosiose pramonės įmonėse. Ne vienoje jų yra nedidelių židinių. Blogiausia, kad paaiškėjus vienam susirgimo atvejui, tenka izoliuoti ir kitus darbuotojus, turėjusius artimą kontaktą.

„Darbo rinka labai įtempta, neatsimenu, kada buvo taip sudėtinga rasti darbuotojų. Kiekvienas susirgęs darbuotojas reiškia, kad reikia stabdyti linijas, perskirstyti darbus, neišvengiami vėlavimai ar trukdžiai. O kai kada ir baudos už laiku nepristatytą produkciją. Kiekvienas darbdavys sukasi, kaip išmano, auksinio recepto nėra“, – teigė M. Gudas.

Anot jo, dar prieš pandemiją net sloguojantys ar peršalimo simptomų turintys darbuotojai eidavo į darbus ir taip virusu pasidalydavo su kolegomis. Tokia kultūra nebuvo gera. Dabar pastebima ir nauja tendencija – pandemija savotiškai atvėrė kelius piktnaudžiauti lengvai išduodamais nedarbingumo pažymėjimais.

Darbdaviai pastebi, kad ir susirgimai turi sezoniškumą, keistai sutampantį su derliaus sodinimo ir nuėmimo laikotarpiais.

„Kaip tik bulvių sodinimas ar bulviakasis, taip dalis darbuotojų „suserga“. Darbdaviai tai mato ir tikrai yra pasirengę lanksčiai paderinti atostogas. Turime suprasti, kad per tokius nedarbadienius visas krūvis tenka verslui – nesukuriamas produktas, valstybė nesurenka mokesčių, pralaimime visi. Dialogas tarp darbuotojo ir darbdavio tikrai atneštų daugiau naudos“, – pastebi M. Gudas.

© DELFI / Andrius Ufartas

Situacijos nedramatizuoja

Panevėžyje veikiančios įmonės „Harju Elekter“ direktorius Tomas Prūsas taip pat teigia, kad šią savaitę stebimas ūgtelėjęs sergamumas, nors kol kas situacija dar nėra bloga.

„Situacija nėra kritinė, pas mus niekada nebuvo, kad sirgtų dešimtimis. Ir šiuo metu nėra 6–7 žmonių, o visoje gamykloje dirba apie 250–260“, – nedramatizuojantis T. Prūsas.

Tiesa, dirbantys administracinį darbą gali dirbti nuotoliniu būdu, o gamyboje to padaryti neįmanoma. T. Prūso teigimu, per visą pandeminį laikotarpį koronavirusu prasirgo apie keturios dešimtys darbuotojų. Jis svarsto, kad išvengti didesnių susirgimų padėjo tai, jog bendrovėje kaukės visuomet buvo privalomos, daug dėmesio skiriama saugumo priemonėms.

„Žinoma, ne ką mažiau svarbus ir pačių darbuotojų sąmoningumas, kaip jie saugosi, kai būna ne darbe“, – sakė T. Prūsas.

Amžini ligoniai

Solidesnės gamybos įmonės darbuotojų gali prisikviesti didesniais atlyginimais ar kitomis skatinimo priemonėmis, o nekvalifikuotos darbo jėgos ieškantys darbdaviai jau visai baigia nuleisti rankas.

Panevėžį tvarkančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas pasakoja, kad dažnas darbuotojas, išgirdęs, kad jam siūloma minimali alga, tik nusijuokia ir apsisukęs ant kulno išeina – tokį pat atlygį jis susirenka iš pašalpų. Pasak S. Vainausko, jau kokie treji metai nepavyksta rasti tiek darbuotojų, kiek jų reikėtų užtikrinti miesto švarai.

„Gruodžio pradžioje su Užimtumo tarnyba organizavome darbo mugę, į kurią atėjo apie trys dešimtys žmonių. Iš jų maždaug pusė – tie, kuriuos atleidome už pravaikštas ir gėrimą. Iš likusių penkiolikos įdarbintų šiuo metu neliko nė vieno dirbančio“, – teigė S. Vainauskas.

Net ir iš užsilikusiųjų ilgiau atsiranda tokių, kurie, pasak įmonės atstovo, vos pasitaikius galimybei ima nedarbingumo pažymėjimą.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad kai kurie piktnaudžiauja imdami nedarbingumo pažymėjimus, nes tiesiog nenori dirbti. Tie, kas pas mus dirba jau ilgą laiką, taip nesielgia – jeigu praneša, kad susirgo, žinome, jog iš tiesų serga. Darbas lauke bet kokiu oru, suprantame, kad ir peršalimo ligų gali pasitaikyti dažniau. Bet dažnas naujai įdarbintas darbuotojas pasitaikius bet kokiai galimybei ima nedarbingumo pažymėjimus“, – pastebi Miesto tvarkymo skyriaus vadovas.

S. Vainausko teigimu, jeigu visi šlavėjai ateina į darbą, įmonėje jau savotiška šventė. Bet dažniau nutinka taip, kad tą pačią dieną suserga 5–6 ar net 10 darbuotojų.

„Kuo pakeisti darbuotoją, kuris į darbą neišėjo, o lauke – plikledis? Stengiamės naudoti kuo daugiau mažosios technikos, bet ypač centrinėje miesto dalyje gana daug siaurų šaligatvių, kur su technika nepravažiuosime“, – teigė S. Vainauskas.