AB „SEB bankas“ prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad šiuo metu tikrai nėra taip gerai, kaip teigia kai kurie mūsų valdžios atstovai.
„Jei žiniasklaida ir ekonomistai kalba niūriomis gaidomis apie ekonomikos procesus, tai aš manau, kad vis gi jie suvokia, ką kalba ir jie įvertina visą tą kontekstą kuris susidarė ne tik tai išorėje, bet ir viduje“, – Verslosavaite.lt teigė G. Nausėda.
Pasak jo, Lietuvos problemos nėra tik išorinės, ateinančios iš kitų rinkų.
„Vidaus rinkos augimo tempai lėtėja ne be pagrindo. Žmonių lūkesčiai blogėja – tai nėra vien tik tai JAV paskolų krizės rezultatas, ar lėtėjančios Europos Sąjungos rezultatas, tai yra vidiniai veiksniai, kuriuos lėmė vidinės priežastys, didelė infliacija, lėtėjantis atlyginimų augimo tempas, atsirandančios nedarbo lygio didėjimo tendencijos. Visas šis kompleksas išorinių ir vidinių priežasčių neleidžia būti pernelyg optimistiškais“, – sakė G. Nausėda.
Pardavimus veikia ištekliai
Sumažėję pardavimai ir didėjančios kainos yra ir „lėtėjančios ekonomikos“ pasekmė, ir viena iš jos sudedamųjų dalių.
Dažnai dėl mažėjančių pardavimų įmonių savininkai linkę kaltinti lėtėjančią ekonomiką, kuri didina jų gamybos kaštus ir mažina vartotojų galimybę pirkti.
Gintas Umbrasas, „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ direktorius teigė, kad pardavimus veikia konkretus vartojimo ir išteklių pasaulis.
„Mes turime ribotus išteklius ir visi tą puikiai suprantame, bet visi norime vartoti neribotai ir dažnai vartoti ateities sąskaita. Pasiskolinti, įsigyti, tai ko norime, o paskui, už tai atidirbti ateityje, - teigė G. Umbrasas. – Labai dažnai būna taip, kad visuomenė yra nepajėgi ekonomiškai suskaičiuoti, kiek ji šiandien gali suvartoti, kad ateityje galėtų normaliai atidirbinėti. Pats geriausias pavyzdys – JAV būsto paskolų krizė.“
„Danske banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė, kad dėl visko „kaltinti“ lėtėjančios ekonomikos negalima, nes šis procesas yra tiesiog natūralūs priežastiniai ryšiai.
„Lietuvos ekonomikai šis lėtėjimas yra sveikas, nes pastarųjų metų įvykiai ir ekonomikos raida buvo pagrįsta vien vidaus paklausos bumu ir kėlė ekonomikos perkaitimo riziką. Lėtėjimui įgavus pagreitį, ims veikti ir kainų korekcijos mechanizmas, t. y. kainos pradės mažėti. Infliaciniams procesam būdinga inercija, todėl šio mažėjimo dar teks palaukti“, – teigė Verslosavaite.lt V. Klyvienė.
JAV sprogęs burbulas užliejo pasaulį
Ekspertų teigimu, daug įtakos pasaulio ekonomikai turėjo per ilgą laikotarpį vis besikaupiančios JAV ekonominės problemos. Šioje šalyje ilgus metus gyvavo gana laisva finansinė politika, buvo pučiamas tiek akcijų, tiek nekilnojamojo turto kainų burbulas, valstybės politika buvo gana išlaidi, t. y. buvo didinamos valstybės išlaidos, didinamas biudžeto deficitas, pagaliau ir Amerikos einamosios sąskaitos deficitas ilgą laiką didėjo.
„JAV finansų kreditavimo politika, švelniai tariant, buvo rizikinga, avantiūriška. Kai buvo kredituojama itin palankiom sąlygomis skolininkams, kreditavimo procedūros buvo itin liberalios ir tai sukėlė 2007 metų rugpjūčio mėnesio sprogimą, kuris išsiliejo į visą pasaulį. Būsto paskolų krizė, ko gero, apnuogino ir kitas problemas, kurios Amerikoje kaupėsi“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, JAV yra tokia ekonomikos galybė, kuri turi labai didelę įtaką regionams, ir ypatingai tam regionui, kuris Lietuvai yra ypač svarbus, t. y. Europos Sąjungai.
„Nusileidimo“ ar atsigavimo etapas?
V. Klyvienės teigimu, šiuo metu pasaulio ekonomikoje – „nusileidimo“ etapas.
„Įsisiūbavus kreditų krizei, nepaliaujamai augant naftos kainoms, vis labiau aštrėjant maisto išteklių klausimui, galų gale išsekus žmonių lūkesčiams apie augsiančias asmenines finansines galimybes visame pasaulyje, ekonomika susiduria su problemomis.
O šios problemos – tiesiogiai ar netiesiogiai – neišvengiamai atsilieps bet kuriam žmogui tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Žinoma, poveikio lygis skirsis“, – teigė V. Klyvienė.
Pasak jos, Lietuvos tiesiogiai globali krizė nepalietė, tačiau mūsų šalies ekonomikai priklausomai nuo užsienio rinkų finansavimo taip pat buvo suduotas nemenkas smūgis.
Pats didžiausias klausimas, kuris neramina visus analitikus, ekonomistus – ar sparčiai kylančių rytų valstybių ekonomikos sugebės sušvelninti tą smūgį, kuris ateina iš vakarų, ar visas pasaulis įklimps į recesiją?
G. Nausėda teigė, kad jis nėra toks didelis pesimistas, galvodamas apie ateitį, nes jau galima pastebėti šiokių tokių atsigavimo ženklų pasaulyje ir pačioje JAV (BVP rezultatas nėra jau toks prastas).
„Pastebime šiokius tokius teigiamus ženklus pasaulinėse rinkose. Galbūt pavyks išvengti tos didžiulės duobės, kuri be jokios abejonės ir Lietuvos nepaliktų nuošalyje“, – sakė G. Nausėda.
