aA
Frazę „lėtėjanti ekonomika“ jau kurį laiką galima išgirsti beveik kiekvieną dieną ir juo bandoma paaiškinti įvairius ekonominius procesus, įmonių pardavimų mažėjimus, žmonių pesimizmą. Pasak ekspertų, dėl visko „kaltinti“ lėtėjančią ekonomiką – negalima.
Lietuva, ekonomika, kainos, perkaitimas, karikatūra
Lietuva, ekonomika, kainos, perkaitimas, karikatūra
© DELFI
Lietuvoje – ne tik išorinės problemos

AB „SEB bankas“ prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad šiuo metu tikrai nėra taip gerai, kaip teigia kai kurie mūsų valdžios atstovai.

„Jei žiniasklaida ir ekonomistai kalba niūriomis gaidomis apie ekonomikos procesus, tai aš manau, kad vis gi jie suvokia, ką kalba ir jie įvertina visą tą kontekstą kuris susidarė ne tik tai išorėje, bet ir viduje“, – Verslosavaite.lt teigė G. Nausėda.

Pasak jo, Lietuvos problemos nėra tik išorinės, ateinančios iš kitų rinkų.

„Vidaus rinkos augimo tempai lėtėja ne be pagrindo. Žmonių lūkesčiai blogėja – tai nėra vien tik tai JAV paskolų krizės rezultatas, ar lėtėjančios Europos Sąjungos rezultatas, tai yra vidiniai veiksniai, kuriuos lėmė vidinės priežastys, didelė infliacija, lėtėjantis atlyginimų augimo tempas, atsirandančios nedarbo lygio didėjimo tendencijos. Visas šis kompleksas išorinių ir vidinių priežasčių neleidžia būti pernelyg optimistiškais“, – sakė G. Nausėda.

Pardavimus veikia ištekliai

Sumažėję pardavimai ir didėjančios kainos yra ir „lėtėjančios ekonomikos“ pasekmė, ir viena iš jos sudedamųjų dalių.

Dažnai dėl mažėjančių pardavimų įmonių savininkai linkę kaltinti lėtėjančią ekonomiką, kuri didina jų gamybos kaštus ir mažina vartotojų galimybę pirkti.

Gintas Umbrasas, „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ direktorius teigė, kad pardavimus veikia konkretus vartojimo ir išteklių pasaulis.

„Mes turime ribotus išteklius ir visi tą puikiai suprantame, bet visi norime vartoti neribotai ir dažnai vartoti ateities sąskaita. Pasiskolinti, įsigyti, tai ko norime, o paskui, už tai atidirbti ateityje, - teigė G. Umbrasas. – Labai dažnai būna taip, kad visuomenė yra nepajėgi ekonomiškai suskaičiuoti, kiek ji šiandien gali suvartoti, kad ateityje galėtų normaliai atidirbinėti. Pats geriausias pavyzdys – JAV būsto paskolų krizė.“

„Danske banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė, kad dėl visko „kaltinti“ lėtėjančios ekonomikos negalima, nes šis procesas yra tiesiog natūralūs priežastiniai ryšiai.

„Lietuvos ekonomikai šis lėtėjimas yra sveikas, nes pastarųjų metų įvykiai ir ekonomikos raida buvo pagrįsta vien vidaus paklausos bumu ir kėlė ekonomikos perkaitimo riziką. Lėtėjimui įgavus pagreitį, ims veikti ir kainų korekcijos mechanizmas, t. y. kainos pradės mažėti. Infliaciniams procesam būdinga inercija, todėl šio mažėjimo dar teks palaukti“, – teigė Verslosavaite.lt V. Klyvienė.

JAV sprogęs burbulas užliejo pasaulį

Ekspertų teigimu, daug įtakos pasaulio ekonomikai turėjo per ilgą laikotarpį vis besikaupiančios JAV ekonominės problemos. Šioje šalyje ilgus metus gyvavo gana laisva finansinė politika, buvo pučiamas tiek akcijų, tiek nekilnojamojo turto kainų burbulas, valstybės politika buvo gana išlaidi, t. y. buvo didinamos valstybės išlaidos, didinamas biudžeto deficitas, pagaliau ir Amerikos einamosios sąskaitos deficitas ilgą laiką didėjo.

„JAV finansų kreditavimo politika, švelniai tariant, buvo rizikinga, avantiūriška. Kai buvo kredituojama itin palankiom sąlygomis skolininkams, kreditavimo procedūros buvo itin liberalios ir tai sukėlė 2007 metų rugpjūčio mėnesio sprogimą, kuris išsiliejo į visą pasaulį. Būsto paskolų krizė, ko gero, apnuogino ir kitas problemas, kurios Amerikoje kaupėsi“, – teigė G. Nausėda.

Pasak jo, JAV yra tokia ekonomikos galybė, kuri turi labai didelę įtaką regionams, ir ypatingai tam regionui, kuris Lietuvai yra ypač svarbus, t. y. Europos Sąjungai.

„Nusileidimo“ ar atsigavimo etapas?

V. Klyvienės teigimu, šiuo metu pasaulio ekonomikoje – „nusileidimo“ etapas.

„Įsisiūbavus kreditų krizei, nepaliaujamai augant naftos kainoms, vis labiau aštrėjant maisto išteklių klausimui, galų gale išsekus žmonių lūkesčiams apie augsiančias asmenines finansines galimybes visame pasaulyje, ekonomika susiduria su problemomis.

O šios problemos – tiesiogiai ar netiesiogiai – neišvengiamai atsilieps bet kuriam žmogui tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Žinoma, poveikio lygis skirsis“, – teigė V. Klyvienė.

Pasak jos, Lietuvos tiesiogiai globali krizė nepalietė, tačiau mūsų šalies ekonomikai priklausomai nuo užsienio rinkų finansavimo taip pat buvo suduotas nemenkas smūgis.

Pats didžiausias klausimas, kuris neramina visus analitikus, ekonomistus – ar sparčiai kylančių rytų valstybių ekonomikos sugebės sušvelninti tą smūgį, kuris ateina iš vakarų, ar visas pasaulis įklimps į recesiją?

G. Nausėda teigė, kad jis nėra toks didelis pesimistas, galvodamas apie ateitį, nes jau galima pastebėti šiokių tokių atsigavimo ženklų pasaulyje ir pačioje JAV (BVP rezultatas nėra jau toks prastas).

„Pastebime šiokius tokius teigiamus ženklus pasaulinėse rinkose. Galbūt pavyks išvengti tos didžiulės duobės, kuri be jokios abejonės ir Lietuvos nepaliktų nuošalyje“, – sakė G. Nausėda.

www.verslosavaite.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Investuok Lietuvoje“ vadovas: yra grėsmė, kad kai kurie miestai niekada nepritrauks didelių investuotojų (11)

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai buvo auksiniai, tačiau mažesni...

Seimas nustatė baudas už dalį plastikinių maišelių (2)

Seimas antradienį neeilinėje sesijoje nustatė administracinę atsakomybę už nemokamą didesnių...

Seimas sugriežtino taršos kontrolę: baudos didės

Seimas antradienį neeilinėje sesijoje priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją...

Baigtas Ūkio banko ikiteisminis tyrimas: pareikšti įtarimai 13 asmenų (35)

Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad baigė dalį žlugusio Ūkio banko ikiteisminio...

Šapoka: tikiu, kad ateities finansai yra „žali“ (5)

Finansų ministerijos kartu su Europos Komisija ( EK ) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros...

Top naujienos

Romas Lazutka. Biurokratinio atsirašinėjimo gerovės valstybė (60)

Rudenį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui vietoje 26 eurų našlių pensijų mokėti 42 eurų...

Užfiksavo chuliganiškus BMW vairuotojo veiksmus, bet policija perspėjo – kaltas ne tik „kelių erelis“ (227)

Nemažu greičiu pro dešinį šoną praneriantis BMW , tuojau persirikiuojantis į kairę eismo...

Europoje – pirmasis atvejis, kai koronavirusu užsikrėtė Kinijoje nesilankęs asmuo PSO ragina nepanikuoti (75)

Vokietijoje nustatytas pirmasis nauju koronavirusu užsikrėtęs pacientas šio užkrato gavo iš...

Gyvai / Kodėl Lietuvos vairuotojams prasidėjo isterija dėl policijos „trikojų“ (67)

Lietuvos kelių policijai paskelbus, kad ims gatvėse dirbti su naujais mobiliaisiais greičio...

„Investuok Lietuvoje“ vadovas: yra grėsmė, kad kai kurie miestai niekada nepritrauks didelių investuotojų (11)

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai buvo auksiniai, tačiau mažesni...

Severodvinske vėl užfiksuotas radiacijos padidėjimas: tarnybos aiškina neva sugedusiu matuokliu (1)

Rusijos šiauriniame Severodvinsko mieste antradienį užfiksuotas spinduliuotės fono...

Rozovos apkalta stumiasi į priekį: surinko parašus, išvardijo argumentus papildyta I. Rozovos komentaru (60)

Seimo nariai jau surinko reikiamus parašus dėl apkaltos procedūros pradėjimo parlamentarei Irinai...

Atlyginimų pokyčiai Lietuvoje nuo 2015 metų: kas šiandien uždirba daugiausiai? (7)

2015–2019 laikotarpiu daugiau nei 30 proc. atlyginimai išaugo technologijų, viešojo...

Anglies dioksido kiekis mokyklose viršija rekomenduojamas normas (37)

Anglies dioksido ( CO2 ) koncentracija Lietuvos mokyklose viršija rekomenduojamą ribą, o tai kenkia...

Chirurgas pataria nedelsti: laiku negydoma pilvo sienos išvarža – tarsi tiksinti bomba (2)

Išvarža – tai pilvo sienos defektas, pro kurį gali ištrūkti pilvo ertmės organai....