Griežtesnė kontrolė?
Praėjusių metų pabaigoje Seimas nusprendė griežčiau kontroliuoti naktinę alkoholio prekybą. Priimtomis Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis nustatyta, kad viešojo maitinimo vietose leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 valandos tik atidarytoje pakuotėje arba išpilstytus ir tik vartojimui vietoje. Be to, viešojo maitinimo vietos, galinčios prekiauti alkoholiu, privalo ruošti, gaminti ir realizuoti maistą, skirtą viešajam maitinimui.
Pagrindinis pataisų tikslas – suvienodinti prekybą alkoholiu parduotuvėse ir maitinimo įstaigose, todėl naktinė prekyba kavinėse ar baruose, kur prekiaujama tik alkoholiu, ir buvo uždrausta. Tokios „kavinės“ buvo tapusios pagrindiniais alkoholio prekybos taškais po 22 val.
O kaip yra dabar? Ar sugriežtinta tvarka ką nors pakeitė? Skubame pasidairyti po naktinį Vilnių.
Kiekvienam pagal poreikius
Į žurnalistinį „reidą“ išsileidome ne šventinę dieną ir net ne savaitgalį – paprastą antradienio vakarą, kai, atrodo, visi turėtų ilsėtis namuose, ruoštis naujai darbo dienai. Vis dėlto alkoholio prekybos vietose gyvenimas virte virė. Bene visur driekėsi eilės, vis važiavo automobiliai, kai kurie klientai skubėjo pėsčiomis.
Pirmoji aplankyta vieta – naktinis baras-parduotuvė prie Kalvarijų turgaus. 23 valanda, bet čia gausu žmonių: vieni stovi prie staliukų, kiti – eilėje, treti ramsto vitrinas. Eilėje prieš mus – 7 klientai. Jaunas vyras perka nedidelį buteliuką degtinės ir nusistebi, kai pardavėja atsuka kamštelį ir paduoda stiklinę. „Aš perku išsinešti“, – suburba vyras. „Tokia tvarka“, – atšauna pardavėja.
Kita pirkėja paprašo „bambalio“ stipriausio alaus. Drebančiomis rankomis sugraibo geležinius litus ir paberia ant prekystalio.
Parduotuvėje gali nusipirkti ir maisto, tačiau klientai dairosi į alkoholio lentyną. Tiesa, maisto pasirinkimas – labai skurdus, be to, valgyti vietoje nesinori – labai jau nemalonus tvaikas tvyro šioje „kavinėje“.
O štai alkoholio pasirinkimas – didžiulis. Be tradicinio lietuvio skoniui alaus ar populiariosios degtinės, čia gali nusipirkti ir vyno, ir brendžio, ir likerio ar net tekilos.
Gal degalų?
Kol dairiausi parduotuvėje, automobilyje likęs kolega stebėjo aplinką.
„Klausyk, duok kelis litus – labai reikia, – belsdamas į automobilio langą paprašė vyriškis. – Noriu išgerti. Duok, ką?“ „Neturiu grynųjų“, – atšovė kolega. „Tai gal tau degalų atnešti? Paimsi? Pigiai... Tik duok kokią tarą, kur tau įpilti“, – neatlyžo vyrukas.
Telieka tik įsivaizduoti, iš kur jis gautų tuos degalus. Nejauku čia – važiuojame toliau.
Skubame į Pašilaičius. Čia gerokai ramiau: sėdi kelios kompanijos, eilėje – vos du žmonės. Aplinka – tvarkinga, rami. Tiesa, alkoholio pasirinkimas – kuklus (bent jau palyginti su prieš tai lankyta vieta), vis dėlto rinktis yra iš ko.
Pardavėja atsuka butelių kamštelius, atideda juos į šalį, paduoda stiklinių.
„O išsinešti galima?“ – klausia žilstelėjęs pirkėjas. „Neškitės, bet kamštelio neduosiu“, – atsako pardavėja.
Vyriškis bandė įkalbėti pardavėją parduoti jam kamštelį, tačiau ši nesutiko. Tuomet jis pridengė butelį ranka ir išsinešė.
Toliau važiuojame Laisvės prospektu. Čia – netoli gatvės – yra baras, kuriame taip pat galima nusipirkti alkoholio. Tiesa, iki vidurnakčio.
Paklaustas, ar galiu gauti alkoholio išsinešti, barmenas mane įspėjo, kad alkoholį parduos, bet tik atkimštą. „Taigi susukite popieriaus skiautelę ir įkiškite vietoj kamštelio“, – patarė prie staliuko įsitaisęs vaikinas. Barmenas tik šyptelėjo.
Išvada: ir čia galėjau nusipirkti alkoholio išsinešti, be to, dar ir patarimą gavau, kaip tai padaryti be didesnio vargo.
Visažiniai taksistai
Skubame aplankyti miegamuosius sostinės rajonus. Žinoma, centrinėse gatvėse barų, kavinių, naktinių parduotuvių beveik nerasi, tačiau, mūsų akimis, kiekviename rajone yra kur nusipirkti alkoholio. Jeigu nesi vietinis, gali ir nerasti, bet visada gali pagelbėti viską žinantys taksi vairuotojai.
„Labas vakaras, – užkalbinu aikštelėje stovintį taksistą. – Gal galėtumėte patarti, kur dabar nusipirkti alkoholio?“ „Daug kur, – nusijuokia vairuotojas. – Arčiausia vieta – Lazdynuose, prie arklio.“
Prie arklio, tai prie arklio... Nuo gatvės baro nesimato, tačiau užsispyrimas laimi: įvažiuojame į kiemą ir skubame šviečiančios iškabos link. Pasirodo, tai ir yra minėtas baras. Dirba tik iki 24 val. Viduje vienas klientas ir pardavėja.
„Norėčiau nusipirkti alkoholio išsinešti“, – sakau pardavėjai. „Prašom, bet be kamštelio“, – atsako moteris.
„Ir čia tokia pati tvarka“, – pagalvoju. Pasižvalgau po alkoholio pasiūlą – ji nėra didelė. „Jeigu kažko nerandate, eikite į kebabinę. Ten visko yra“, – pataria baro klientas. Jis man paaiškina, kad tereikia pasukti už kampo, ir rasiu.
Kebabinėje žmonių daug: vieni valgo, kiti geria, bet vietoje. Aišku, gali ir išsinešti, bet be kamštelio... Kitaip tariant, nieko naujo.
Važiuojame arčiau centro. Savanorių prospekte į galvą ateina mintis, kad alkoholio galima išgerti ir lošimo namuose – kai kurie juk dirba iki ryto. Užsukame į pirmus pasitaikiusius. Pasirodo, klydome – alkoholio mums neparduoda.
„Čia netoli – Žemaitės gatvėje – kažkada buvo bent kelios naktinės parduotuvės. Galim ten pabandyti“, – pasiūlo kolega. Įdomu, tačiau nė vienos parduotuvės nerandame. Beje, ne tik čia. Pasirodo, neliko ir daugiau smulkių naktinių parduotuvių ar barų ir miegamuosiuose sostinės rajonuose.
Picerijoje picų nėra?
Didesnės naktinės alkoholio prekyvietės išliko – kai kurios pasikeitė, tapo kavinėmis ar net picerijomis. Viena iš tokių vietų – picerija, esanti netoli Savanorių prospekto. Alkoholio pasirinkimas – didžiulis (tiesa, jis nuo pirkėjų atskirtas grotomis), ant sienos kabo valgiaraštis. Eilėje stovi kelios kompanijos, prie picerijos atskuba vis naujų klientų. Pagalvoju, jog verta užsisakyti picą, o kol ją gamins, galėsiu stebėti, kas ką ir kaip perka.
„Picų negaminame. Nuo 23 val. virtuvė nebedirba“, – maloniai paaiškina pardavėja. Pasirodo, maistas čia gaminamas nuo 11 iki 23 val. O štai alkoholio nusipirkti galima.
„Norėčiau vyno. Pasiūlykite sauso baltojo“, – paprašo eilėje stovintis vyras. Pardavėja pasiūlo, vyrai pasitaria ir nusprendžia pirkti. Moteris atkemša vyno butelį ir įpila keliasdešimt gramų į stiklinę. „Ką jūs darote?“ – nesuprato pirkėjas. „Taip turi būti. Kitaip negalima“, – atsako pardavėja. Vyrai sumoka už butelį, supila alkoholį iš stiklinės atgal ir juokaudami išeina iš picerijos.
„Kitą kartą, kai po darbo norėsi alaus, mašinoje vežiokis kamštelių – pravers. Kaip kitaip vairuosi, jeigu tris butelius nusipirksi?“ – svarstė vyriškis.
Panašią piceriją radome ir Naujininkuose. Alkoholio pasiūla – didžiulė, bet už grotų, pridengta picerijos iškaba. Pardavėja buvo akivaizdžiai prastai nusiteikusi. „Kartoju, visam alkoholiui naktį taikomas 30 proc. antkainis“, – išrėžė ji.
Kontrolė – būtina
„Reido“ metu radome dar penkias vietas, kur galima nusipirkti alkoholio. Buteliuose be kamštelių, bet juk tai nėra rimta kliūtis, tiesa? Žmonės ir toliau perka alų, vyną, degtinę ar bet kokį kitą taurųjį gėrimą net ir naktį, jeigu tik to nori.
„Rimtai? Juk taip neturėtų būti – mes sugriežtinome įstatymą, – į mūsų eksperimentą sureagavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Algis Čaplikas. – Alkoholio prekyba naktį turi būti kontroliuojama – negalima pirkti išsinešti.“
Seimo narys atkreipė dėmesį, jog tiek savivaldybės, tiek policija turi kontroliuoti, kad neliktų jokių piktnaudžiavimų įstatymais.
„Verslas kartais būna labai išradingas. Žinoma, prie kiekvieno baro, kavinės ar šiaip prekyvietės policininko nepastatysi, bet galbūt jau laikas įvesti asmeninę atsakomybę? Pardavei alkoholio išsinešti – sumokėk baudą. Gal tuomet nebus piktnaudžiaujančiųjų?“ – svarsto politikas.
Dar keletas draudimų
Parlamento nariai taip pat uždraudė paslėptą alkoholio reklamą, neleido vartoti alkoholio sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta.
Pamažu alkoholis išnyks iš degalinių. Čia alkoholiniais gėrimais bus galima prekiauti tik iki 2016 metų.
Ir toliau alkoholio reklama televizijoje ir radijuje draudžiama nuo 6 iki 23 val., taip pat ribojama alkoholio reklama periodinių leidinių (laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų) bei knygų pirmuosiuose puslapiuose, negalima išorinė stipraus alkoholio, išskyrus alų, alaus mišinius, sidrą ir natūralios fermentacijos vyną, reklama.
Alkoholio reklama draudžiama vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijoje ir radijuje, koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje, degalinėse ir jų teritorijoje, išskyrus ten esančias alkoholinių gėrimų prekyvietes, ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.