Kaip išsiaiškino DELFI, K. Krasauskas ir pats prieš 5 metus dirbo teisininku „Icor“ įmonių grupėje. Tačiau nuo 2017 metų pabaigos savivaldybės administracijoje dirbantis P. Poderskio padėjėjas sakė, kad komisijos sprendimams jokios įtakos net negalėjo turėti. „Nematau jokios įtakos, kurią galėjau padaryti“, – sakė jis.

Pats P. Poderskis sakė, kad apie savo padėjėjo ryšius su „Icor“ žinojo. „Tai žinojau jau kviesdamas Kiprą į savo komandą. Džiaugiuosi, kad savo objektyvumu jis nė karto neleido sudvejoti, todėl šie jo giminystės ryšiai tik patvirtina, kad Kipras – itin atsakingas ir profesionalus darbuotojas“, – sakė jis.

Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Vilniaus miesto savivaldybėje Valdas Benkunskas šioje situacijoje įžvelgia galimą interesų konfliktą.

„Čia yra derybų patikimumo klausimas keliamas. Ar nebuvo taip, kad „Rubicon“ (dabar „Icor“ – DELFI) su savimi derėjosi? Jei jo atstovai buvo visose pusėse, tai kas gali paneigti, kad čia buvo ne derybos, o tik imitacija, turint tokį tikslą nuo pat pradžių?“ – svarstė jis.

Valdas Benkunskas
Ar nebuvo taip, kad „Rubicon“ su savimi derėjosi?
V. Benkunskas

Apie galimą interesų konfliktą kalbėjo ir savivaldybės vicemeras socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Jei tai kelia abejonių, meta šešėlį dėl priimtų sprendimų, visa vadovybė turėtų tai žinoti. Tai nereiškia, kad įtaka buvo daryta, bet regimybė dėl viešų ir privačių interesų konflikto yra“, – DELFI sakė jis.

Antrą dalyvį pašalino dėl melo

Kaip žinia, praėjusiais metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu „Vilniaus nacionalinis stadionas“ (VNS) buvo grąžintas į nacionalinio stadiono (daugiafunkcio komplekso) koncesijos konkursą. Iki tol savivaldybė jau buvo sėkmingai užbaigusi derybas su vieninteliu likusiu dalyviu „Axis Industries“.

Tuomet 3 mėnesius vyko VNS kvalifikacijos vertinimas, o sausio 25 dieną pranešta, kad jis ir vėl šalinamas iš nacionalinio stadiono konkurso. P. Poderskis paaiškino, kad toks sprendimas priimtas, nes ši įmonė komisijai teikė melagingą informaciją.

DELFI primena, kad anksčiau VNS priklausė bankrutuojančiai „KDS grupei“. Šiuo metu įmonės akcininkai yra dvi kitos įmonės – „Nacionalinio stadiono operatorius“ ir „Naudos virsmas“. Registrų centro duomenimis, pirmosios akcininkai yra Renatas Načajus ir Vitalijus Vasiliauskas. Antrosios – Anelė Irutė Brusokienė. R. Načajus yra ir „Vilniaus nacionalinio stadiono“ direktorius. Tuo metu „Naudos virsmo“ direktorius yra Vytas Brusokas. Jis DELFI anksčiau sakė, kad įmonės savininkė A. I. Brusokienė yra jo mama.

P. Poderskis pasakojo, kad VNS nesugebėjo įrodyti, jog turi pinigų ir gebės statyti stadioną. Jis teigė, kad nuo jo atsiribojo tiek Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“, tiek bankas „Luminor“, tiek fondas „BaltCap“.

„Iš esmės sakome, kad jei VNS teikia dokumentus apie kvalifikaciją, remiasi „Budimex“, kuris su jais nebenori turėti reikalų (mums irgi pasakė, kad nepasitiki dalyviu), tai yra tiesiog melas“, – sakė P. Poderskis.

„Su „Luminor“ susisiekėme, o jie raštu patvirtino, kad VNS nebefinansuos, kad jokios komunikacijos su jais nebuvo. Šiaip logiška, kada tavo akcininkai pasikeičia, turi persitikrinti, bet jie to nepadarė. Taigi, finansavimo neturi, o teikia tarsi turėtų.

„BaltCap“ irgi teikiamas kaip finansavimo šaltinis, bet jie apskritai atsisakė finansuoti nacionalinio stadiono projektą, nes tai neatitinka jų fondų vizijos ir struktūros. Jiems tiesiog nebeįdomu. Jie dar pasakė, kad informavo apie savo sprendimus VNS atstovus, buvo susitikę ir pasakė, kad nieko neduos“, – pasakojo pašnekovas.

Anksčiau skelbta, kad su VNS bendradarbiauti norėtų ir Kinijos „China Machinery Engineering Corporation“ bei Turkijos „Kayi Construction“. P. Poderskis sakė, kad turkų partneris galėjo būti pasitelkiamas tik dėl kvalifikacijos.

Tuo metu kinai pateikė tik ketinimų protokolą. „Galbūt būtų kinai praėję, jeigu būtų dar ir „Luminor“, nes kinai sąlygose įdėjo, kad jiems iš esmės įdomu, jei yra savivaldybės, valstybės arba aukščiausio lygio bankų garantijos.

Tačiau tada liktų klausimas, ar VNS su kinais praeitų kvalifikaciją, nes tada kinai nori būti pagrindiniu rangovu. Rangovo kvalifikacija nėra pateikta. Galų gale, spręsdamas tai, matai, kad dėlioji už VNS. Ar mums dabar reikia sugalvoti, kaip VNS kinus pritraukti, kad viskas veiktų? Ar jie patys turėtų susigalvoti?“, – svarstė jis.

P. Poderskis papasakojo, kad VNS pasiūlyme buvo ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, neišversti dokumentai.

„Bet tai smulkmenos. Tiesa, mes visada žiūrėjome į LAT nutartį, kad ne dėl formalumo atmestume. Tarkim, jei dokumentas pateiktas anglų kalba, neišverstas – tai neatitinka sąlygų, bet dėl to išmetimo negali būti, nes tai būtų tiesiog biurokratizmas. Tačiau kinų kalba pateikti dokumentą – gal jie kiek per daug, nors gal ir tai ne esmė.

Svarbu tai, kad VNS turi parodyti savo finansavimo galimybes, nes jie pirmiausia turi atlikti darbus, o tik tada už juos sumoka savivaldybė. Jie 3 metus turi statyti ir tik po to, kai pradedamos teikti paslaugos, mes realiai sumokame jiems pinigus“, – paaiškino savivaldybės administracijos vadovas.

P. Poderskis suabejojo ir VNS pateikto pasiūlymo kaina.

„Axis Industries“ ir VNS projektų palyginimas žavus tuo, kad VNS kaina mažesnė, sukuriami plotai didesni, dar yra baseinas ir dar visokių reikalų – riedlenčių parkas, Šeškinės turgus po aikšte, o dar viskas pakelta ant polių <...> ir tai kažkaip kainuoja pigiau. Su technikais ir architektais kalbėjome ir jie vertina, kad „Budimex“ pasitraukė būtent dėl to, kad šis projektas kainuoja ne 70 mln. eurų, o maždaug 150 mln. eurų“, – sakė jis.

VNS siūlė pastatyti 17,5 tūkst. vietų stadioną už 73,1 mln. eurų, o „Axis Industries“ – 15 tūkst. vietų už 79,9 mln. eurų.

Dalyvavo, bet sprendimų nepriėmė

Dėl visų šių priežasčių, pasak P. Poderskio, VNS buvo pašalintas iš koncesijos konkurso. Tačiau kai kuriems politikams abejonių kelia jo padėjėjo K. Krasausko dalyvavimas šiame procese.

Kaip DELFI teigė P. Poderskis, sprendimą priėmusią komisiją sudaro šeši asmenys iš keturių institucijų (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, „Investuok Lietuvoje“ ir Vilniaus miesto savivaldybės), pirmininkauja Vyriausybės deleguoti asmenys.

„Tačiau jos posėdžiuose įprastai dalyvauja apie 15–20 žmonių – be komisijos narių kviečiami ir kiti asmenys, kurių ekspertinė nuomonė galėtų padėti priimti teisingiausius sprendimus“, – pasakojo jis.

Vienas šių posėdžių dalyvių buvo K. Krasauskas.

„Kipras nėra komisijos narys, tik kartais dalyvauja jos posėdžiuose, tačiau neturi sprendimų teisės. Apskritai, komisija laikosi pozicijos, kad visi jos sprendimai yra priimami vienbalsiai, todėl daryti įtaką jos sprendimams yra iš esmės neįmanoma. O tai, kad jis man pataria savo teisiniais ir racionaliais patarimais – aš tik džiaugiuosi.

Suprantu, ko klausiate, tačiau negali būti kalbos apie tai, kad Kipras galėtų siekti palankių sprendimų „Icor“ įmonių grupei – nėra net tokios galimybės, tiek jis, tiek aš esame jauni, miestui padėti norintys specialistai ir tikrai nerizikuosime savo reputacija. Tuo labiau, kai objektas toks svarbus ir tiek ilgai statomas Vilniuje – keturių institucijų bendros komisijos vienas mano padėjėjas paveikti tikrai negali, net jei ir labai norėtų“, – dėstė P. Poderskis.

Pašnekovas dar teigė, kad žinant Vilniaus miesto savivaldybės santykius su „Icor“ įmonių grupe – o jie tikrai ne patys geriausi – kartais tenka pasijuokti iš K. Krasausko šeimyninių Kalėdų, kurios turbūt gali panašėti į plačiai aptartas Paleckių šeimos šventes, kur vienos šeimos nariai sėdi gana skirtingose barikadų pusėse.

Kartais tenka pasijuokti iš K. Krasausko šeimyninių Kalėdų, kurios turbūt gali panašėti į plačiai aptartas Paleckių šeimos šventes, kur vienos šeimos nariai sėdi gana skirtingose barikadų pusėse.
P. Poderskis

„Dar niekada turbūt „Icor“ įmonių grupei taip nesisekė kaip su šia administracija. Mes gana nuožmiai ir be didelių išvedžiojimų vykdėme ir daugiabučių namų rinkimus, dėl ko gavome begales užsakomosios spaudos, o ir viešuosiuose pirkimuose korta ne itin gerai eina, kaip sakoma“, – sakė jis.

Pats K. Krasauskas DELFI sakė, kad yra nusišalinęs nuo klausimų, susijusių su „City Service“ ir „Mano būstas“, o nuo visko, kas susiję su „Icor“, nusišalinti esą neįmanoma.

Pavyzdžiui, sausį K. Krasauskas kartu su P. Poderskiu ir dar dviem savivaldybės darbuotojomis vyko į komandiruotę Paryžiuje, kur dalyvavo arbitražo proceso tarp „Vilniaus energijos“, „Veolios“ ir „Vilniaus šilumos tinklų“, savivaldybės aptarime bei tolimesnių veiksmų derinime.

„Kaip minėjau, Kiprą vertinu kaip gerą ir racionalų patarėją strateginiais klausimais, juo itin pasitikiu, todėl jo žinios man reikalingos daugelyje sričių. Jeigu jis man padės pasiekti, kad Vilnius ir jo valdymas gerėtų visose srityse – aš jį vešiuosi į kiekvieną komandiruotę, kuri tik bus naudinga miestui.

Taip ir su kitais sprendimais – man neįdomu, kas yra kieno brolis, kokiai partijai jis priklauso ar kur dirbo prieš 5 metus. Aš vertinu konkretaus žmogaus patirtį ir tai, ką jis duoda kiekvienoje situacijoje, ir visus tokius racionalius žmones kaip Kipras mielai priimčiau į savo komandą ir apskritai džiaugiuosi, kad jis yra mano komandoje“, – komentavo P. Poderskis.

Kadangi K. Krasauskas savivaldybėje dirba pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas, todėl neturi prievolės teikti privačių interesų deklaracijos. Jei administracijos direktoriaus pavaduotojui tokią deklaraciją teikti būtų būtiną, tuomet joje greičiausiai būtų nurodyta, kad K. Krasausko brolis Ignas Krasauskas yra „City Service“ valdybos narys ir „Mano būstas“ vykdantysis direktorius.

Tikisi tarybos pritarimo

Iš konkurso išmetus VNS, jos direktorius Renatas Načajus žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad tokį sprendimą vertina kaip siekį susidoroti, paminti konkurenciją ir atverti kelią „Axis Industries“ susitarti dėl vilniečiams ir visiems Lietuvos gyventojams nenaudingų sąlygų.

„Vieną teisinį procesą jau laimėjome, esame pasiruošę laimėti ir kitą. Apmaudu, kad tokie bandymai paveikti konkursą tik stabdo visą procesą ir laukti nacionalinio stadiono tenka vis ilgiau“, – teigė jis.

Renatas Načajus

P. Poderskis neatmetė galimybės, kad VNS kreipsis į teismą, o tai gali neleisti pasirašyti sutarties su „Axis Industries“.

Vis dėlto, procesas dėl koncesijos sutarties pasirašymo tęsiasi. Vasario 6 dieną ketinama ją pateikti Vilniaus miesto tarybai, o vasario 20 dieną dokumentas galėtų būti patvirtintas.

Tačiau V. Benkunskas svarstė, kad atskleistas brolių Krasauskų ryšys meta šešėlį tokiam planui ir visam koncesijos procesui.

„Mes tikrai kelsime klausimą, ar tokia sutartis su tokia proceso eiga gali būti užbaigiama. Mano supratimu, čia yra skandalinga informacija. Lygtais kažkam labai skubu užbaigti derybas ir pasirašyti sutartį kuo greičiau, iki savivaldos rinkimų“, – sakė jis.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (185)