LRT.lt kalbinti ekonomistai sutinka, kad Vyriausybės planas 2016 metais turėti nedeficitinį viešojo sektoriaus biudžetą – misija įmanoma, tačiau pabrėžia, kad bus kliūčių.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pirmąja kliūtimi šiam tikslui pasiekti įvardija makroekonominį neapibrėžtumą šalyje: „Manau, kad ryškiausia galima kliūtis – makroekonominis neapibrėžtumas. Nėra jokių garantijų, kad ekonomikos augimo nesutrikdys kokios nors išorinės ar vidinės aplinkybės. Tai yra didžiausias rizikos veiksnys siekiant šio plano. Aišku, visada yra tam tikra politikos dedamoji, ypač turint mintyje, kad 2016 metais vėl bus Seimo rinkimai, ir būtent tais metais bus daugiau noro paišlaidauti, pamaloninti tam tikras rinkėjų grupes.“
Su mintimi, jog kliūtimi gali tapti valdžios noras paišlaidauti, sutinka ir „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, pagundų didinti biudžeto išlaidas bus vis daugiau: artėja Europos Parlamento, Seimo rinkimai, o įsivedus eurą pagundų išlaidauti atsiranda dar daugiau.
Pasak Ž. Maurico, labai svarbu ekonomikos augimo metu kaupti atsargas, kurias būtų galima panaudoti nuosmukio metu. Tačiau tokiai galimybei yra reikalinga stabili ir palanki verslo aplinka. „Tai yra didžiausia Lietuvos problema: investicijų lygis – žemas, tačiau aktyviai nesiimame veiksmų, kad situaciją kardinaliai pakeistume“, – tikina ekonomistas.
Deficito neliks, tačiau gresia nesibaigiantys piketai?
N. Mačiulis pastebi, kas viešojo sektoriaus deficito mažinimas anaiptol nėra sklandus: „Kitais metais Lietuva vien biudžeto deficito finansavimui skolinsis daugiau nei 2 mlrd. litų. Tokio dydžio išlaidos – visiškai neparemtos pajamomis, todėl toliau gana sparčiai auga Lietuvos skola. Turint omenyje, kad Lietuvos ekonomika jau kelis metus gana sparčiai augo, akivaizdu, kad valstybės finansai yra netvarūs, tad subalansuoti bei turėti perteklinius viešojo sektoriaus finansų rodiklius bus labai sudėtinga.“
Anot ekonomisto, priežastis – viešojo sektoriaus institucijų, paslaugų, valstybės tarnautojų skaičius yra suprojektuotas didesnei valstybei, nei esame. Nors gyventojų skaičius nuolat mažėja, viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius – nemažėja, vadinasi, kad privataus sektoriaus darbuotojų surenkamos mokesčių pajamos nepakankamos, kad būtų aptarnaujamas tokio dydžio viešasis sektorius, koks yra dabar.
„Net jei ir subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti, o socialinėms išmokoms beveik jokių galimybių nebus. Aš nežinau, ar galėsime džiaugtis subalansuotais valstybės finansais, jei prie Seimo piketuos pensininkai, viešojo sektoriaus darbuotojai. Šiuo aspektu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – svarsto N. Mačiulis.
Gelbėtų protingas pajamų paskirstymas
Lietuvos viešajame sektoriuje dirba 30 proc. visų dirbančių. Tai yra dvigubai daugiau, nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis. Jei šis rodiklis nekis, valdžia neras galimybių suteikti Lietuvos gyventojams paskatų migruoti iš viešojo į privatų sektorių, situacija išliks labai įtempta, o valstybė turės labai mažas galimybes didinti viešojo sektoriaus atlyginimus, sako N. Mačiulis.
„Susidarius tokiai situacijai, bus sudėtinga pritraukti į viešąjį sektorių gabius jaunus specialistus, šiame sektoriuje atsiras daug paskatų korupcijai. Matau vienintelį kelią į viešojo sektoriaus finansų sutvarkymą – ieškoti galimybių atsisakyti daug vertės nekuriančių valstybės funkcijų, institucijų, nes jų tikrai yra per daug“, – konstatuoja N. Mačiulis.
„Vis didesnę valstybės tarnautojų armiją“ kaip problemą įvardija ir G. Nausėda. Iššūkiais, anot jo, taps ne tik darbuotojų skaičius, bet ir jų atlyginimų atstatymas, pensijų kompensavimas. „Tačiau protingai išskirsčius papildomas po 3-4 proc. per metus augančios ekonomikos pajamas (apie 1 mlrd. litų), 3-4 metų laikotarpiu būtų galima panaikinti viešojo sektoriaus finansų deficitą be didesnių praradimų“, – reziumuoja G. Nausėda.
