„Problema turbūt yra tai, kad sunku tai vadinti nacionaliniu susitarimu, nes tai vienos Vyriausybės pasirašytas įsipareigojimas ar susitarimas, o ne visų ar bent kelių politinių partijų. Vyriausybė yra ne visagalė, įstatymų priimti negali, o po rinkimų gali visai kitaip atrodyti vizija ir susitarimai“, - BNS sakė N. Mačiulis.
Jo nuomone, nacionalinis susitarimas būtų efektyvesnis, jeigu jam pritartų bent kelios įtakingos politinės partijos.
„Ten yra nemažai įvardintų teigiamų krypčių, o kai kuriais atvejais ir įvardintos priemonės, bet natūraliai atsiranda skepticizmas, nes praeityje matėme ne vieną nacionalinį susitarimą ar ne vieną neblogą Vyriausybės programą, kur buvo įvardintos panašios geros kryptys ir prioritetai. Bet viena pagrindinių problemų, kad Lietuvoje nėra politinio tęstinumo“, - teigė N. Mačiulis.
Jo nuomone, nepaisant trūkstamo politinio palaikymo, Vyriausybė vis tiek stengsis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
„Aš neabejoju, kad ši Vyriausybė stengsi įgyvendinti tai, kas parašyta šiame nacionaliniame susitarime, bet ši Vyriausybė nėra visagalė, ji negali priimti įstatymų, jai reikia paramos Seime ir ši Vyriausybė nėra amžina. Po kelių metų turėsime naują Vyriausybę, kuri nebūtinai turės tokią viziją. Bet kuriuo atveju tai yra geriau negu nieko, nes tai yra atspirties taškas, į kurį žiūrėdami mes galime reikalauti ir iš darbdavių, ir iš Vyriausybės atstovų kažko“, - tvirtino N. Mačiulis.
Pirmadienį pasirašytas trišalis susitarimas numato ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Dėl algų kėlimo žadama susitarti atskirai.
Iki kitų metų pabaigos žadama parengti šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Kitų metų pirmąjį pusmetį Seimui ketinama pateikti įstatymų projektus, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgiama ir į įmonių mokamą atlyginimą.