Statistikos departamentas, skaičiuodamas infliacijos lygį Lietuvoje, vertina maždaug tūkstančio prekių ir paslaugų kainas. Niekada nebūna taip, kad viskas brangsta arba viskas pinga. Šiuo metu lygiai taip pat – nors daugeliui gyventojų atrodo, kad viskas pabrango, tikrai pabrango ne viskas. Birželio mėnesio duomenimis, matome, kad pieno produktai, grūdai, duona, mėsa, vaisiai yra pigesni nei buvo prieš metus“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo N. Mačiulis.

Jis pažymi, kad yra ir kita prekių ir paslaugų kategorija, kurios pabrango. Daugiausiai, anot ekonomisto, brango ne pirmo būtinumo paslaugos, restoranų ir apgyvendinimo įstaigų, sveikatos, įvairios laisvalaikio ir poilsio paslaugos – jos šiuo metu yra gerokai brangesnės nei prieš metus. Visgi N. Mačiulis nurodo, kad dėl to tikrai nereikėtų nerimauti:

„Šis kainų didėjimas yra tiesiogiai susijęs ne su euro įvedimu, o su didėjančiais atlyginimais – ypač tai akivaizdu, kai kalbame apie paslaugas – kirpėjų, santechnikų ar šaltkalvių“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas nurodo, kad Statistikos departamentas yra labai aiškiai suskaičiavęs, kad vidutinis Lietuvos gyventojas skiria 26 proc. visų savo išlaidų maisto produktams, apie 15 proc. – transporto išlaidoms, apie 15 proc. – komunalinėms paslaugoms (elektra, dujos, šildymas).

„Tai yra didžioji dalis visų pirmo būtinumo išlaidų, kurias vidutinis lietuvis ir patiria savo kasdienėje veikloje. Šitų prekių ir paslaugų kainos per metus, Statistikos departamento duomenimis, sumažėjo. Jeigu kažkas tuo netiki, mes kvestionuojame ne ekonomistų ar bankininkų kompetenciją, bet diskutuojame apie tai, kokią statistiką surenka ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Statistikos departamento duomenimis, per penkis mėnesius nuo euro įvedimo datos vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo, bet labai nežymiai – vos 0,3 procento.

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.