Įgyvendinant planus dėl valstybės informacinių išteklių konsolidacijos, vis dar kyla klausimų, kaip infrastruktūriškai sudėlioti taškus ant „i“ tam, kad būtų tinkamai pasiruošta šiems esminiams pokyčiams. Tad kokius aspektus būtina įvertinti, kuriant patikimą duomenų centrų infrastruktūrą?
Šiuo metu Valstybės IT poreikiams naudojama apie 100 duomenų centrų. Tačiau pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto ataskaitą, dalies institucijų duomenų tvarkymui naudojama infrastruktūra yra nepakankamo patikimumo lygio – nėra užtikrinamas tinkamas duomenų tvarkymo patikimumas ir fizinė sauga, didžioji dalis turimos IT įrangos yra pasenusi, be to, daug investuojama į naujų valstybės informacinių išteklių kūrimą ir plėtrą, tačiau sukurtų išteklių palaikymui skiriama nepakankamai lėšų, dažnais atvejais nėra naudojamos pasaulyje įprastos rizikos valdymo priemonės.
Svarbu ir tai, kad dauguma institucijų savo duomenų centrus yra įrengusios nuosavose patalpose, tačiau jų individualus plotas yra gerokai per mažas efektyvumui užtikrinti, o didėjantis IT specialistų trūkumas viešajame sektoriuje mažina valstybės informacinių išteklių konkurencingumą ir efektyvumą.
Tokia situacija įrodo, kad Lietuva dar turi kur tobulėti, tad teks dar nemažai nuveikti, norint pasiūlyti ir užtikrinti maksimalų duomenų saugumą – tai itin svarbu siekiant Valstybės IT išteklių konsolidacijos.
Duomenų centrai: kas svarbiausia?
Duomenų centrui reikalingi keli esminiai dalykai – elektra, aušinimas, ryšys ir sauga. Kam svarbus patikimas elektros tiekimas, klausimų, ko gero, net nekyla. Lietuva, geografiškai vertinant, yra elektros žiede, tad turi labai patikimą infrastruktūrą ir elektros tiekimą – tai patvirtina ir faktas, jog per paskutinius keletą dešimtmečių dar nėra pasitaikę nė vieno atvejo, kai elektros tiekimas nutrūksta ilgam ir didelei teritorijai.
Tuo tarpu saugantis nuo trumpalaikių elektros sutrikimų, diegiami įvairūs sprendimai pačiuose duomenų centruose. Kaip tai veikia?
Pirmiausia, duomenų centro vieta gali būti parenkama taip, kad jis būtų elektros žiede ir energija jam būtų tiekiama bent iš dviejų pusių, tad nutrūkus elektros tiekimui iš vienos pusės, ji tiekiama iš kitos. Taip pat visuomet pritaikomi ir vietiniai sprendimai – statomi dyzeliniai generatoriai ir nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Šie sprendimai gali būti ir dubliuoti – jei sugestų vienas, visada yra kitas – atsarginis.
Kitas kritinis veiksnys duomenų centrui – patikima šaldymo sistema. Be efektyvumo, šaldymo sistema dar turi užtikrinti, kad net karščiausiomis dienomis įranga neperkaistų.
Vienas iš žinomesnių Lietuvoje duomenų centrų incidentų įvyko 2012 m. balandžio pabaigoje, kuomet nustojo veikti vienos iš Socialinei ir darbo ministerijai pavaldžių įstaigų sistemos. Taip įvyko dėl to, kad minėtos įstaigos duomenų centre buvo naudojami buitiniai kondicionieriai, o jiems sugedus temperatūra tapo kritiškai aukšta.
Siekiant to išvengti ir užtikrinti šaldymo patikimumą, įvairūs sprendimai čia taip pat gali būti dubliuoti – pavyzdžiui, aušinama naudojant lauko orą ir vandenį, o sugedus – freoną.
Taip pat ne mažiau svarbus ir patikimas ryšys. Nors pačių duomenų saugumui tai nėra esminis dalykas, tačiau kai kurios sistemos turi veikti ir būti pasiekiamos nuolat.
Patikimą duomenų ryšį gali užtikrinti duomenų centro neutralumas – galimybė duomenų centre pasirinkti kokį tik nori operatorių ar kelis.
Renkantis operatorių, reikia atsižvelgti į tai, ar duomenų centras yra duomenų perdavimo žiede, kokiu keliu operatorius perduoda duomenis, koks bendras operatoriaus patikimumas.
Dar vienas aspektas – fizinė sauga, užtikrinanti apsaugą nuo gaisro ir užpylimo, įėjimo kontrolę, pačią duomenų centro vietą ir kt.
Neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus šių aspektų, kitaip tariant – naudojantis nepatikimais duomenų centrais, kyla įvairūs pavojai – prarasti ar pavogti duomenys, neveikiančios IT sistemos. Nepatikimas duomenų centras reiškia, kad IT sistema kažkurį laiką neveiks. Padariniai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokia tai IT sistema, tačiau tokie gedimai gali paskatinti klientų bei reputacijos praradimą ir iššaukti kitus padarinius.
Koks yra patikimas ir efektyvus duomenų centras?
Duomenų centrų patikimumo lygį paprastai nusako atitikimas visuotinai pasaulyje pripažintiems saugumo standartams. Sertifikatus, patvirtinančius duomenų centrų patikimumo lygį, išduoda sertifikuojančios organizacijos, pavyzdžiui, „Uptime Institute“.
Paprastai duomenų centrai skirstomi į keturis patikimumo lygius – nuo Tier I iki Tier IV, kuomet pastarasis nurodo didžiausią patikimumą. Tai Europoje populiariausias standartas, o norint jį atitikti, būtinos tam tikros investicijos. Štai, pavyzdžiui, Tier III standarto duomenų centre, nepaisant itin patikimo Lietuvos elektros tinklo, privalo būti dubliuotos visos duomenų centro sistemos, stovėti elektros tiekimui užtikrinti reikalingi dyzeliniai generatoriai.
Sertifikavimas dažniausiai vyksta trimis etapais. Pirmiausia sertifikuojamas projektas, kuomet vertinamas projekto atitikimas reikalavimams, pavyzdžiui, elektros tiekimo ir šaldymo patikimumo sprendimai. Antrojo etapo metu vertinamas duomenų centro pastatas – kaip jis pastatytas ir ar atitinka jau sertifikuotą projektą. Trečiajame etape sertifikuojama duomenų centro priežiūros veikla.
Duomenų centrų efektyvumas matuojamas energetinio efektyvumo koeficientu PUE (Power usage effectiveness), parodančiu visos duomenų centrų ir IT sistemų sunaudojamos elektros energijos santykį.
Duomenų centrų veiklos efektyvumą gali užtikrinti sprendimai, tausojantys elektros energijos išteklius, pavyzdžiui, patalpos nuožulniu stogu užtikrina savaiminį oro srautų judėjimą, o atšaldymui naudojamas lauko oras ir vanduo leidžia taupyti, taip pat eksploatacijos metu naudojami produktai, leidžiantys kuo efektyviau valdyti elektros energijos išteklius. Šie duomenų centrų operatorių siekiai padeda mažinti poveikį aplinkai bei taupyti energijos resursus.
Lietuvoje – tinkama infrastuktūra
Lietuva IT bei modernumo prasme žengia koja kojon su pažangiausiomis šalimis. Tarkime, ryšių prasme – mobilaus, šviesolaidinio ryšio prieinamumu gyventojams – Lietuva yra pirmaujanti pasaulyje. Tuo tarpu elektros tiekimo patikimumo prasme Lietuvoje daug geresnė situacija nei daugelyje kitų šalių.
Kalbant apie pačią duomenų centrų infrastruktūrą, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jų plėtra vyko spontaniškai, atsirandant naujesnėms, pažangesnėms technologijoms. Taigi galime pasigirti ir moderniais duomenų centrais, kurie neatsilieka nuo užsienio šalių. Visgi svarbu nepamiršti ir realybės – vis dar naudojami ir technologiškai neefektyvūs bei pasenę duomenų centrai.
Moderniausius duomenų centrus paprastai stato didžiosios IT korporacijos kaip „Google“ ar „Microsoft“, kurios renkasi šalto klimato ir saugias šalis, pavyzdžiui, Suomiją. Taip sutaupomi pinigai duomenų centro šaldymui. Lietuvoje taip pat vyrauja panašus klimatas ir infrastruktūra, tad šalis yra pajėgi pritraukti tokius „gigantus“.
Šiuo metu Lietuvoje net 3 duomenų centrai yra sertifikavę savo projektus Tier III lygiui („Data Inn“, „AmberCore DC“ ir „Baltnetos“ duomenų centras Liepkalnyje) ir vienas duomenų centras („Data Inn“), kur Tier III lygiui sertifikuotas ir duomenų centro pastatas. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva kol kas čia pirmauja. Latvijoje įrengtas sertifikuotas „Lattelecom“ duomenų centras, kurio ir projektas, ir pastatas sertifikuoti Tier III lygiui. Tuo tarpu Estijoje „Uptime Institute“ sertifikuotų duomenų centrų vis dar nėra.
Taigi turėdama tinkamą infrastruktūrą ir visus kitus duomenis, Lietuva gali drąsiai žengti pirmyn, tačiau svarbu tinkamai pasiruošti ir įvertinti pagrindinius aspektus, norint tapti itin saugia, konkurencinga ir perspektyvia valstybe.
