Savo situaciją ji aprašė socialiniame tinkle. „Kai tik duomenys buvo paimti, pasinaudojau „Creditinfo“ paslauga ir apribojau save nuo greitųjų kreditų. Lygiai tą patį padariau ir centriniame banke dėl vartojimo kreditų“, – dėstė ji.
„Norėdama patikrinti kaip tai veikia, užpildžiau prašymą vienoje iš bendrovių gauti greitąją paskolą. Šiandien skambina man kita greitųjų kreditų bendrovė ir siūlo paskolinti norimą sumą, nes mato, kad ta ana man paskolos nedavė. Tai vis tik kaip veikia tas savęs atribojimas? Niekada nesu naudojusius tokio tipo bendrovių paslaugomis“, – svarstė moteris.
Pati pažymėjo varnelę
Kaip „Delfi“ sakė „Finbee“ vadovas Darius Noreika, jie bendradarbiauja su „Credit24“, taip siekdami sudaryti galimybę pasiskolinti tiems klientams, kuriems paskolos negalėjo suteikti.
„Klientui teikiant paskolos paraišką, mūsų platformoje yra galimybė duoti sutikimą dėl asmens duomenų perdavimo partneriams „Credit24“. Norėdamas išreikšti sutikimą, klientas uždeda varnelę ant sutikimo:
„Pažymėdamas(-a) šią varnelę, sutinku, kad tuo atveju, jeigu per tarpusavio skolinimosi platformą „FinBee“ mano pateikta paraiška būtų atmesta, platformą administruojanti įmonė „Finansų bitė“ perduotų mano asmens duomenis vartojimo kreditus teikiančiai ir prekių ženklą „Credit24“ valdančiai „IPF Digital Lietuva“ mokumo vertinimo ir, esant galimybei finansuoti, finansavimo pasiūlymo pateikimo tikslais. Taip pat sutinku su išsamiai aptartomis mano asmens duomenų tvarkymo tokiu atveju sąlygomis, kurios nurodytos čia. Informuojame, kad turite teisę nesutikti su nurodytu Jūsų asmens duomenų perdavimu ir tvarkymu“, – dėstė jis.
D. Noreika pabrėžė, kad duomenys partneriui „Credit24“ perduodami tik gavus kliento sutikimą.
„Siekdami būti tikri, jog šioje vietoje nepažeidžiame teisės aktų, veiklos modelį esame suderinę su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
Remiantis Lietuvos banko reikalavimais, „Stop vartojimo kreditams“ sąraše esantiems asmenims paskolą suteikti draudžiama. Tačiau gavus paraišką iš sąraše esančio žmogus, teisės aktai nedraudžia jos vertinti ir teikti paskolos pasiūlymo. Kuriuo metu tikrinamas Lietuvos banko administruojamas sąrašas, priklauso nuo kiekvieno kreditoriaus vidinių procesų. „Finbee“ atveju Lietuvos banko sąrašas tikrinamas prieš paskolos išmokėjimą. Nustačius, jog klientas yra sąraše, paskolos sutartis su juo nėra sudaroma, o paraiška atmetama.
Vis tik jeigu kreditorius suteiktų paskolą sąraše esančiam žmogui, tokia sutartis turėtų būti laikoma negaliojančia ir žmogus turėtų būti atleistas nuo sutarties įsipareigojimų vykdymo. Su tokiu atveju nebuvome susidūrę praktikoje, tačiau tikėtina, jog net jei kreditorius kreiptųsi į teismą su prašymu priteisti iš tokio kliento įsiskolinimo sumą, prašymą teismas atmestų, kadangi tokios sutarties kreditoriui sudaryti nebuvo leidžiama apskritai“, – aiškino jis.
Savo ruožtu „Credit24“ vykdomoji direktorė Rūta Mylė taip pat atkreipė dėmesį, jog pasirinkimas perduoti savo duomenis kitai įmonei „Finbee“ klientams nėra automatinis.
„Jį reikia papildomai pažymėti, taip ir padarė vartotoja. Tačiau mūsų klientų aptarnavimo centro darbuotojams su ja susisiekus, vartotoja paraiškos pildyti nenorėjo, todėl procedūra buvo nutraukta ir vartotojos duomenų Lietuvos banko bei mūsų partnerio „Creditinfo“ registruose netikrinome.
Kitais atvejais, kai klientai tęsia paraiškos pildymą pas mus, šiuose registruose jie tikrinami kiekvieną kartą ir jeigu ten yra, paraiška atmetama. Taip būtų įvykę ir šiuo atveju, jei klientė būtų sutikusi pildyti paraišką mūsų sistemoje.
Pastarųjų įvykių kontekste norime pabrėžti, kad su svetimais duomenimis pasiimti paskolos mūsų įmonėje nėra įmanoma. Visa finansų rinka yra griežtai reguliuojama Lietuvos banko, tad be tinkamo kliento tapatybės identifikavimo, tinkamo mokumo įvertinimo (pasitelkiant visais įmanomais šaltiniais, kurie turi būti patikrinti) bei išpildant Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalavimus, sąžiningai veikiančiose kredito įstaigose paskolos pasiimti galimybės nebus“, – sakė ji.
Tikrinti privalo
Lietuvos banko atstovai „Delfi“ perdavė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymą, „Stop vartojimo kreditams“ sąrašą, prieš sudarydamos sutartį, privalo tikrinti visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, kitos vartojimo kreditus teikiančios bendrovės).
„Vartojimo kredito davėjai gali patikrinti šį sąrašą bet kuriuo metu iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, tad gali būti, kad šį sąrašą jie tikrina vartotojo kreditingumo vertinimo metu. Jeigu vartojimo kredito sutartis pasirašoma su asmeniu, kuris įrašytas asmeniu į „Stop vartojimo kreditams“ sąrašą, ji laikoma negaliojančia. Nesilaikant reikalavimo patikrinti, ar asmuo nėra „Stop vartojimo kreditams“ sąraše, vartojimo kredito davėjui gresia iki 5 proc. bendrųjų metinių pajamų bauda.
Pagrindinis skirtumas tarp įsirašymo į „Stop vartojimo kreditams“ ir „Creditinfo“ sąrašą – Lietuvos bankui ši funkcija patikėta įstatymu ir vartojimo kredito davėjams yra privaloma tikrinti, ar pasiskolinti norinčio žmogaus nėra šiame sąraše. Tuo tarpu „Creditinfo“ atveju tokios prievolės nėra, naudotis šia duomenų baze ar ja nesinaudoti priklauso nuo vartojimo kredito davėjo susitarimo su „Creditinfo“, – nurodoma komentare.
„Creditinfo“ marketingo vadovė Ieva Kutkaitė sakė, kad finansų įstaigos, prieš priimdamos sprendimą kredituoti, automatiniu arba rankiniu būdu patikrina asmenį kredito biuro sistemoje ir mato, kad asmuo yra nekredituojamas.
„Jam sistemoje sukuriamas specialus įrašas apie turimą 100 mln. eurų skolą, todėl priima atitinkamą sprendimą. Tačiau finansų įstaigos tolesnis bendravimas su nekredituojamu klientu, paslaugų ar naujų produktų komunikavimas yra jos pačios vidinis sprendimas.
„Creditinfo“ veikia vadovaujantis įstatymais, o paslaugą „Apsaugok savo tapatybę“ sukūrė atsižvelgiant į kreditorių ir vartotojų poreikį ir kiekvieno iš jų individualų sutikimą.
Klientams yra patogu visą kreditingumo informaciją gauti vienoje vietoje, todėl visos finansų įstaigos naudojasi kredito biuro sistema gyventojų kreditingumui vertinti. Tuo metu gyventojams taip pat patogu vienoje vietoje gauti išsamų paslaugų paketą – gauti savo kredito istorijos ataskaitą su kredito reitingu, užsisakyti įvykių monitoringą (stebėjimą), apsaugoti savo tapatybę ar atsisakyti kreditų“, – aiškino ji.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Finansų bitės“ akcininkai (per įmonę „Turtai“) yra D. Noreikia ir Giedrius Kolesnikovas (per įmones „ZSC Techteam“ ir „SV Asset Management“). 2019 metais įmonė gavo 1,4 mln. eurų pajamų ir uždirbo 162 tūkst. eurų grynojo pelno.
„IPF Digital Lietuva“ akcininkas yra Estijoje registruota „IPF Digital AS“. 2019 metais įmonė gavo 22,8 mln. eurų pajamų ir uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno.
