Panagrinėjus kas savaitę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai skelbiamą mokestinės nepriemokos sąrašą, matyti, kad kai kurios įmonės per karantiną atidėjo šimtus tūkstančių ar kelis milijonus mokesčių, tačiau vykdo arba planuoja verslo plėtrą ir investuoja milijonus.
Mokesčių ir finansų ekspertai pažymi, kad kiekvienam verslui paranku atidėti mokesčius, jei tik tokia galimybė yra. Mariaus Dubnikovo teigimu, jei įmonė planuoja plėtrą, tai reiškia, kad ji – rentabili ir privalo atsiskaityti su savo partneriais, tarp kurių ir – valstybės biudžetas, tad tokia parama neturėtų naudotis.
Tuo metu Daiva Čibirienė teigia negalinti vienareikšmiškai vertinti, kad vykdantys arba suplanavę plėtrą verslai, kurie atidėjo mokesčius VMI, piktnaudžiauja mokestine pagalbos priemone. Ji atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju reikia vertinti ir daugiau kriterijų, pavyzdžiui, ar įmonė paskirstė pelną, suteikė paskolų, ar jos apyvartos nukrito daugiau nei 30 proc.
Delfi pakalbino keletą įmonių, kurios atidėjo mokesčius, tačiau planuoja investicijas. Kalbinti stambių įmonių vadovai pažymi, kad per karantiną atidėtus mokesčius jau pradėjo grąžinti ir tai žada padaryti per artimiausius kelis metus. Pašnekovai taip pat tikina nepasinaudoję galimybe akcininkams išmokėti dividendų, tačiau kai kurie iš jų fiksavo pajamų augimą.
VMI tikrina piktnaudžiaujančius
Į VMI nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą patekusios įmonės turi galimybę be palūkanų atidėti ir mokesčius valstybei, tačiau tuo naudojasi ne visi verslai. VMI duomenimis, automatiškai į nukentėjusių sąrašą buvo įtraukta 72,5 tūkst. įmonių, o mokesčių sumokėjimo atidėjimas taikomas tik kas trečiai įmonei (26,4 tūkst.). Iš viso mokesčių mokėtojai atidėjo 752,7 mln. Eur mokesčių. Pusę šios sumos atriekė didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovai.
VMI šiemet pradėjo tikrinti įmones, apie kurias turi prieštaringos informacijos: kurių sąskaitose kaupiasi milijoninės sumos, dalijamos paskolos akcininkams ar kitoms įmonėms, išmokami dividendai. Papildomiems patikrinimams inspekcija atsirinko 236 įmones, kurių mokesčių nepriemoka siekia 80 mln. eurų.
34 įmones, kurių nepriemoka sudaro 20,3 mln. eurų, VMI jau išbraukė iš nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašo, leidžiančio gauti pagalbą – jos nebuvo patyrusios realaus poveikio dėl karantino. Kai kuriais atvejais paaiškėjo, kad įmonių deklaruota labai nukentėjusi veikla tebuvo tariama ir faktiškai nebuvo vykdoma, o dalis įmonių teikia paraiškas dėl paramos net tokiais atvejais, kai jų pardavimai yra išaugę, lyginant su prieš pandemiją buvusiu laikotarpiu.
Tarp galimų piktnaudžiautojų yra ir įmonės, kurios prasidėjus antrai pandemijos bangai, turėjo dideles mokestines nepriemokas, tačiau teikė paskolas kitoms įmonėms, mokėjo dividendus ar palūkanas akcininkui.
VMI duomenimis, pernai IV ketv. 445 įmonės išmokėjo 17,9 mln. eurų dividendų, nors turi mokestinę nepriemoką, kurios suma 30,2 mln. eurų.
Dubnikovas: kiekvienam verslui atidėti mokesčiai – tarsi medus
Kalbėdamas apie verslus, kurie mokėjo dividendus ir tuo pačiu atidėjo mokesčius finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas M. Dubnikovas sako, kad dalis verslų tuo galėjo piktnaudžiauti, kita dalis nesitikėjo, kad praeiti metai jiems bus sėkmingi.
„Pagrindinė problema su šia asimetrija – kad verslai nemoka mokesčių, bet moka dividendus, daugiausiai atsirado pirmos bangos etape. Per pirmąją viruso bangą niekas iš tiesų nežinojo, kas čia bus – ar visiška krizė, chaosas ir t. t. ir daug įmonių naudojosi priemone atidėti mokesčius, bet vėliau viskas pasikeitė, nes išaiškėjo, kas yra nukentėjusieji.
Paaiškėjo, kad iš tiesų krizė neįvyko, nes centriniai bankai suvaldė situaciją – neleido kristi bendrajai paklausai ir situacija išėjo tokia, kad dalis verslų, maža to, kad bijojo krizės, bet jų verslų situacija netgi pagerėjo per šį laikotarpį. Todėl išėjo taip, kad įmonė pasinaudojo parama, o finansiniai metai yra labai puikūs. Sakyčiau, kad tai labai objektyvi priežastis, kurioje sunku įžvelgti blogą scenarijų.
Dalis verslų tikrai pasinaudojo lengvata ir moka dividendus sąmoningai, piktnaudžiavimo atvejų, be abejo, yra, VMI tikrai turi tikrinti, kad tokie atvejai nebūtų naudojami. Jei kažkas nepelnytai naudojasi parama, jos gali nelikti tiems, kuriems iš tiesų reikia. Jei nutiko taip, kad įmonės gavo paramą ir išgyveno šią turbulenciją gerai, reikia garbingai atsisakyti paramos ir toliau gyventi savo gyvenimą“, – komentuoja jis.
Kalbėdamas apie piktnaudžiavimo atvejus, kodėl verslams patogu atidėti mokesčius, nors nuo pandemijos ir nenukentėjo ar nukentėjo nestipriai, finansų analitikas sako, kad kiekvienam verslui tai – tarsi medus.
„Pati verslo logika – pinigai sąskaitoje geriau nei pinigai pas ką nors kitą kišenėje. Tai ne tik mokesčiams taikoma, bet ir atsiskaitymams su tiekėjais ir pan. Pinigų turėjimas sąskaitoje reiškia, kad turi veikimo laisvę, o dividendų išmokėjimas akcininkams reiškia, kad akcininkas gali kažką kito daryti. Jei yra galimybė atidėti kokį nors mokėjimą ir tai nereiškia, kad kaupiasi įsipareigojimai – palūkanos ir pan., tai yra labai patrauklu. Tik ne visada patrauklius dalykus reikia imti“, – pažymi M. Dubnikovas.
Čibirienė: mokesčių atidėjimas – savotiška VMI paskola
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad verslui mokesčių atidėjimas – savotiška beprocentė paskola, mat įmonėms reikia apyvartinių lėšų, jos planuoja investicijas į veiklą, o bankai šiuo metu jas sunkiai finansuoja. Anot jos, tai – nesąžininga kitų verslų atžvilgiu, nes kiti verslai ėmė paskolą ir mokėjo palūkanas.
Be kita ko, kaip pažymi LBAA prezidentė, tas pats galioja ir įmonėms, gavusioms subsidijas. Delfi primena, kad nukentėjusios įmonės, kurių apyvarta dėl pandemijos krito daugiau nei 30 proc., šiuo metu gali gauti subsidijas, kurių dydis – iki ketvirtadalio 2019 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Kam skolintis iš banko su palūkanomis, jeigu galima pasiskolinti iš VMI? Ko gero, buvo pažiūrėta pragmatiškai, iš verslo pusės – siekiant pelno. Manau, kad buvo patogu nepamatyti tam tikrų dalykų, joms reikėjo tiesiog pinigų ir taip pasielgė.
Subsidijų išdavimo taisyklėse numatyta, kad subsidija negali būti naudojama paskolų išdavimui ar pelno paskirstymui, subsidijos skirtos tik padengti sąnaudas. Jei įmonė tokia pelninga, kad to pelno užtenka sąnaudų dengimui ir dar jo lieka, ir ta subsidija lieka kaip pelnas ir nebedengia sąnaudų, tai faktiškai įmonė tokią subsidiją gavo per klaidą. Ji būtų socialiai atsakinga, jei metų gale pamačiusi rezultatus ją grąžintų.
Tuo metu atidėtų mokesčių jau nebegrąžinsi, reikėtų juos tik susimokėti ir laukti, kaip sureaguos VMI, – ar nepaskaičiuos delspinigių“, – komentuoja D. Čibirienė.
Verslo lūkestį valstybei nurašyti mokesčius laiko pokštu
Iš verslo pusės buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad dalis įmonių nepajėgs grąžinti atidėtų mokesčių, todėl siūlė atleisti jas nuo jų grąžinimo. Atkreipus dėmesį, kad dalis verslų galbūt viliasi ir laukia, kol mokesčiai bus nurašyti, tiek finansų analitikas, tiek mokesčių ekspertė tokius lūkesčius ir siūlymus vertina skeptiškai.
„Gal kažkas pokštauja ir labai optimistiškai į tai žiūri. Valstybės mokestiniai netekimai bus tik tuose versluose, kurie jau nebeatsidarys, nes tokių tikrai yra: turizmo, apgyvendinimo, maitinimo sektoriai, kurie nukentėjo labai stipriai, ypač maitinimo įstaigos, kurios naudojasi mokesčių atidėjimu, reikšminga jų dalis daugiau nebeveiks“, – pažymi M. Dubnikovas.
„Valstybė tikrai nenurašys mokesčių, nes nėra iš ko. Mes iš Europos Sąjungos finansavimui negavome nė vieno euro, kuris būtų nurašomas. Mes gavome tik paskolas, kurias reikės grąžinti. Visos subsidijos, kurias Lietuva moka savo gyventojams ar verslui ir kurių nereikės grąžinti, mokamos iš mūsų kišenės. Jos jau ištuštintos, ir dabartiniai mokėjimai atliekami iš ateities kišenių, ką dar uždirbsime mes ar mūsų vaikai.
Dabar jau kalbama apie mokesčių didinimą ar lengvatų mažinimą, kad būtų galima padengti biudžeto deficitą. Lengvatų mažinimas reiškia, kad kažkam didės mokesčiai. Lietuva aukso ar naftos išteklių dar nerado, kad galėtume viską padengti per išteklių gavybą“, – priduria D. Čibirienė.
Mokesčius atideda ir plėtrą vykdantys ar ją planuojantys verslai
Panagrinėjus kas savaitę VMI viešai skelbiamą mokestinės nepriemokos sąrašą, matyti, kad kai kurios įmonės per karantiną atidėjo milijonus mokesčių, tačiau vykdo arba planuoja verslo plėtrą ir investuoja milijonus.
Šiuo atveju M. Dubnikovas pažymi, kad verslams reikėtų pagalvoti apie paramos grąžinimą. Anot jo, jei įmonė planuoja plėtrą, tai reiškia, kad ji – rentabili ir privalo atsiskaityti su savo partneriais. Valstybės biudžetas kaip partneris taip pat esą turi gauti savo pajamas.
„Pavyzdžiui, kai koks nors gamintojas metus neatsiskaitytų su savo plieno tiekėju, ant tiekėjo pečių perkeliamos problemos ir galiausiai jis net neišgyvena. Šiuo atveju perkeliamos problemos (valstybei – Delfi) – naudojamasi pinigais, kurie sunešti mokesčių mokėtojų. Šioje vietoje, jei įmonė plečiasi, ji turi atsiskaityti su savo partneriais – tuo pačiu ir biudžetu.
Jei liks įmonių, kurios nepelnytai naudojasi parama, reikia suprasti, kad tai didžiulis krūvis ir valstybės biudžetui. Kitas dalykas – ateityje tai gali diskredituoti pačios paramos principą, nes ji turi būti greita, be didžiulių tikrinimų, o praūžus audrai pasižiūrima, kas turėjo gauti paramą, o kas ne. Tuomet turėtų būti taikomos sankcijos ir pan.“, – sako finansų analitikas.
Tuo metu LBAA prezidentė mano, kad negalima vienareikšmiškai vertinti, jog vykdantys arba suplanavę plėtrą verslai, kurie atidėjo mokesčius VMI, piktnaudžiauja mokestine pagalbos priemone. Anot jos, suplanuota plėtra gali būti net su potencialiu įsipareigojimu, pavyzdžiui, yra pasirašytos įvairios turto pirkimo sutartys ir jau sumokėti avansai.
„Ką reiškia susiplanavau plėtrą: pasirašiau labai didelę sutartį didelėmis sumomis, sumokėjau didelius avansus ir tai padariau 2019 m. Yra įsipareigojimai bankams pasiimti paskolas, nes turi projektą vystyti. Tai tokie verslai priversti tą projektą vykdyti arba praras daugiau pinigų.
Tai, kad verslas vykdo plėtrą, nėra blogai, nemanau, kad už tai reikėtų bausti, bet reikėtų vertinti kitus aiškius kriterijus: ar nebuvo pelno paskirstymo, ar nebuvo suteikta paskolų, ar apyvartos tikrai nukrito ne mažiau nei 30 proc.“, – vardija D. Čibirienė.
VMG grupė atidėjo 5,5 mln. Eur mokesčių, planuoja apie 230 mln. Eur investicijas
Tarp plėtrą ir naujas investicijas planuojančių – medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmones vienijanti „VMG grupė“, kuri patenka į dešimtuką įmonių, per pandemiją daugiausiai atidėjusių mokesčių valstybei. Kovo 22 d. duomenimis, UAB „Vakarų medienos grupė“ buvo atidėjusi 4,4 mln. Eur mokesčių, kita susijusi įmonė – UAB „VMG Technics“ – 1,1 mln. Eur.
UAB „Vakarų medienos grupė“ šiemet per sausio-vasario mėn. į VMI sąskaitą sumokėjo apie 1,4 mln. Eur, UAB „VMG Technics“ – 685 tūkst. Eur.
Per 2019 m. į VMI sąskaitą „Vakarų medienos grupė“ sumokėjo daugiau nei 5,6 mln. Eur, o „VMG Technics“ beveik 2 mln. Eur.
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių pernai vykdė ne vieną investicinį projektą, šių metų planuose jų taip pat yra keli. Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pernai rugsėjį pristatyta didžiausia plyno lauko investicija šalies istorijoje – „VMG grupė“ atidarė vieną pajėgiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, į kurią investavo 146 mln. eurų, metų viduryje pradėjo statyti kitą – 76 mln. eurų vertės baldų gamybos įmonę.
„VMG grupė“ šių metų viduryje planuoja pradėti trečios inžinerinės medienos konstrukcijų gamyklos Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje statybas. Planuojamos investicijos sieks 130 mln. Eur. Be kita ko, kaip skelbta praėjusių metų pabaigoje, šių metų sausį VMG ketino pradėti statyti dar vieną gamyklą Baltarusijoje, Borisove. Į ją ketinama investuoti 25 mln. eurų.
VMG anksčiau skelbė, kad iki 2025–2027 metais į naujas įmones ir verslo kryptis planuojama investuoti maždaug 700 mln. eurų.
VMG: pesimistiškiausias scenarijus neišsipildė
Komentuodamas VMI mokestinės pagalbos priemonę „VMG grupės“ vadovas Egidijus Mockus sako, kad praėjusių metų pradžioje valstybės pasiūlyti finansiniai instrumentai buvo savalaikė ir stipri paskata verslams, ypač pramonei. Pagalba esą leido sušvelninti rizikas ir išlaikyti tvarų verslą, kuris, kaip teigia, yra šalies ekonomikos ir piliečių gerovės pamatas.
„Todėl per praėjusius metus sugebėjome ne tik išsaugoti 1,7 tūkst. darbo vietų skirtinguose šalies regionuose, nemažinti ir laiku mokėti atlygį darbuotojams, nesutrikdyti atsiskaitymų kitiems verslams, bet ir tęsti didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančius investicinius projektus. Šie projektai regionuose 2020-2023 m. sukurs per 1000 naujų, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, bus stipri paskata kitiems verslams ir šalies ūkio augimui.
Kiekviena krizė sukelia ne tik sunkumų, tačiau atneša ir galimybių. Todėl galvodami apie tvarią organizacijos perspektyvą ir vertindami rizikas, planuojame naujas investicijas ir nusistatome ambicingesnius tikslus“, – pažymi E. Mockus.
Anot jo, strateginiai investiciniai projektai, kaip įprasta, didžiąja dalimi yra įgyvendinami pasiskolintomis lėšomis.
Paklaustas apie stambaus medienos verslo patirtus sunkumus per karantiną grupės vadovas finansinių rezultatų neatskleidžia. Pasak jo, 2020-ųjų rezultatai šiuo metu vis dar audituojami. Preliminarūs duomenys esą rodo, kad pesimistiškiausias scenarijus neišsipildė, tačiau iki krizės kelti tikslai per 2020 m. nebuvo pasiekti.
„Per pirmąjį šalyje paskelbtą karantino laikotarpį skirtingose grupės įmonėse nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių buvo apribota gamybinė veikla, stojo logistikos grandinė, žaliavų tiekimas, sutriko atsiskaitymai. Į prastovas turėjome išleisti beveik pusę įmonėse dirbančių darbuotojų. Sunkmetį visgi išnaudojome kaip galimybę strategiškai persitvarkyti, užtikrindami veiklos tvarumą.
Vertiname, kad pardavimų lygį padėjo išlaikyti ikipandeminiu laikotarpiu padarytos investicijos, laiku suteikta valstybės parama, strateginiai pokyčiai, atsigavimas rinkose antrąjį metų pusmetį“, – sako „VMG grupės“ vadovas ir tikina, kad dividendai už praėjusius metus nebuvo išmokėti.
Pašnekovas pažymi, kad nors antrojo karantino metu grėsmės bei neapibrėžtumas Lietuvos ir pasaulio rinkose išlieka, įmonių grupė principingai laikosi įsipareigojimų darbuotojams, tiekėjams, partneriams ir valstybei: „Antrąjį pusmetį su VMI suderinome mokestinės nepriemokos grąžinimo grafiką. Jo laikomės ir jau grąžinome maždaug pusę nepriemokos sumos.“
Po itin sėkmingų metų „Vikondos“ įmonės atidėjo 3 mln. Eur mokesčių
Mokestinių nepriemokų sąraše atsidūrė ir „Darbo partijos“ pirmininko Viktoro Uspaskicho buvusiai sutuoktinei Jolantai Blažytei ir dukrai Laurai Blažytei priklausanti „Vikondos grupė“, kuri, kovo 22 d. duomenimis, valstybei yra nesumokėjusi 446 tūkst. eurų. Šiemet UAB „Vikonda grupė“ VMI sumokėjo 35 tūkst. Eur, o per 2019 m. – 304 tūkst. Eur
Šiame sąraše – ir daugiau „Vikondai“ priklausančių įmonių: žemės ūkio „Krekenava“ ir „Kėdainių aruodai“, mažmeninės prekybos „Sibena“, apskaitos paslaugas teikianti „Ewa LT“, kurios iš visos kartu atidėjo beveik 3 mln. Eur mokesčių.
Įmonių grupei užpraeiti metai buvo itin sėkmingi. Kaip teigiama Registrų centrui pateiktoje bendrovės 2019 m. ataskaitoje, „Vikonda grupė“ užpernai uždirbo 1,101 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – beveik 6 kartus daugiau nei 2018 m. (185 tūkst. eurų). „Vikonda grupė“ konsoliduotos pajamos per 2019 m. augo ketvirtadaliu iki 96,993 mln. eurų.
Tuo metu Delfi komentuodamas 2020 metų finansinius rezultatus „Vikondos grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis tikina, kad praėję metai „Vikondos grupei“ buvo sudėtingi – pajamos krito daugiau nei 10 proc. Anot jo, tokiu kritiniu laiku dividendų išmokėjimo akcininkams galimybė nebuvo svarstoma. Jis atkreipia dėmesį, kad atskirų grupės įmonių rezultatai – skirtingi.
„Labiausiai nukentėjo įmonės, kurių veikla dėl paskelbto karantino buvo apribota, bei įmonės, gaminančios produktus, kurių vartojimas yra labiau impulsyvus, t. y. tiesiogiai priklausantis nuo pirkėjų srautų prekybos vietose. Taip pat teko apriboti grūdinių kultūrų prekybos apimtis ir imtis griežtų apyvartinio kapitalo valdymo priemonių“, – „Vikondos“ įmonių situaciją komentuoja jis.
Pašnekovas pasakoja, kad įmonių grupė į VMI kreipėsi bendrąja tvarka dėl įtraukimo į nuo COVID-19 nukentėjusių sąrašą: „Priežastys įvairios: nuo pardavimų sumažėjimo iki apyvartinio kapitalo iššūkių ir pradelstų pirkėjų sumų. Atsižvelgus į situaciją, prašymas buvo patenkintas.“
M. Snarskis tikina, kad grupei priklausančios įmonės jau pradėjo mokėti atidėtus mokesčius pagal sutartą mokėjimo grafiką. Jie esą bus grąžinti iki 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigos.
„Vikondos grupės“ generalinis direktorius anksčiau žiniasklaidai yra atskleidęs gamybos plėtros planus užsienyje. Pavyzdžiui, ledus gaminanti „Vikeda“, kaip buvo skelbta pernai vasarą, tikisi tapti vietiniu gamintoju kaimyninėse rinkose – Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
„Ateityje per įsigijimus ar per augimą mūsų gamyba plėsis į užsienį. Turėsime galimybių įsigyti fabrikus ar kitas gamybines įmones kitose šalyse ir tai natūraliai reikš gerokai didesnį tarptautiškumo poreikį“, – „Klaipėdos dienai“ sakė jis.
Šiuo metu M. Snarskis pasakoja atidėjęs gamybos plėtros į užsienį planus, nes įmonės esą koncentruojasi į veiklos efektyvinimą ir apyvartinio kapitalo efektyvesnį valdymą. Šiuo metu, pasak jo, įmonių grupė Lietuvoje planuoja investicijas, skirtas gamybinių pajėgumų augančiose kategorijose plėtimui, pridėtinės vertės produktų kūrimui ir veiklos konkurencingumo didinimui.
„Laukiame naujos Europos Sąjungos paramos perspektyvos 2021-2027 metams, bei paramos galimybių atsinaujinančių energijos šaltinių projektams vystyti. Galutinius investicijų planus patvirtinsime turėdami bendrą vaizdą šių metų viduryje“, – pažymi M. Snarskis, tačiau investicijų sumų neatskleidžia.
„Venipak“ fiksavo 22 proc. augimą, atidėjo 3,4 mln. Eur mokesčių
Mokesčius valstybei atidėjo ir tarptautinė siuntų bendrovė „Venipak Lietuva“. VMI duomenimis, įmonė yra nesumokėjusi daugiau nei 1,4 mln. Eur mokesčių, o susijusi įmonė „VP Service“ – beveik 1,9 mln. Eur.
Kovo 22 d. duomenimis, „Venipak Lietuva“ šiemet per sausio-vasario mėn. VMI sumokėjo 338 tūkst. Eur mokesčių, o per 2019 m. – daugiau nei 1,5 mln Eur.
„VP Service“ šiemet per du mėnesius sumokėjo beveik 600 tūkst. Eur, o per 2019 m. – 1,89 mln. Eur.
Tiesa, bendrai pašto rinkai 2020-ieji buvo sėkmingi. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad Lietuvos pašto ir kurjerių rinkos pajamos pernai siekė 214,2 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei 2019 metais. Daugiausiai įtakos tam turėjo išaugusios pajamos už pašto siuntinius.
Pagal bendrąsias pajamas pernai „Venipak Lietuva“ rinkoje užėmė trečiąją vietą (9,3 proc. – 19,85 mln. Eur), tačiau kaip Delfi patikslino RTT, jos, palyginti su 2019 m., sumažėjo beveik 4 proc.
Pats įmonės vadovas pateikia kitokius duomenis, pagal kuriuos įmonių grupės pajamos augo. Apibendrindamas praėjusius finansinius metus „Venipak“ vadovas Justas Šablinskas pažymi, kad palyginti su 2019 m., „Venipak Group“, vykdančios veiklą visose Baltijos šalyse, apyvarta per 2020 m. išaugo 22 proc. ir pasiekė 39 mln. Eur. Įprastai kasmet grupė fiksuoja iki 25 proc. augimą, tad praėjusiais metais numatyti finansiniai rezultatai buvo taip pat pasiekti.
Visus praėjusiais metais numatytus finansinius tikslus pasiekusi įmonė didžiąją pajamų dalį uždirbo Lietuvoje (pasiektas 17 proc. augimas). Latvijoje „Venipak“ pajamos augo 28 proc., Estijoje – 36 proc. augimas.
Nepaisant gerų finansinių rezultatų, įmonės vadovas tikina nepasinaudojęs galimybę išmokėti dividendus: „Vertindami finansinę situaciją ir turimus mokestinius įsipareigojimus valstybei, nusprendėme už praėjusius metus dividendų neišmokėti.“
Pasak jo, 2020 m. pirmoje pusėje verslo pasaulyje tvyrojo labai tiršta nežinomybės ir baimės dėl ateities atmosfera – tuo metu nė vienas verslo sektorius nežinojo, kas toliau vyks rinkoje. Kaip pažymi vadovas, „Venipak“ į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą pateko 2020 m. kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas pirmasis visuotinis karantinas Lietuvoje.
„Prognozės verslo ateičiai buvo miglotos ir neigiamos, balandžio mėnesį buvo numatoma, jog siuntų pristatymo rinka per 2020 metus augs vos 0,7 proc., nes buvo tikimasi, kad jai smogs bendras globalus ekonomikos sulėtėjimas. Tad reagavome kaip ir bet kuris verslas, sukrėstas pandemijos šoko, ir veiklos tęstinumui garantuoti pasinaudojome valstybės siūloma finansine pagalba“, – komentuoja J. Šablinskas.
Anot jo, buvo itin sudėtinga numatyti, kad būtent šiuo laikotarpiu el. komercija rekordiškai išaugs: „Kaip logistikos bendrovei, iki karantino didžiąją dalį siuntų pristatymo – iki 60 proc. – vykdžiusiai „B2B“ (liet. verslas verslui) sektoriuje, pandemijos pradžia sudavė stresinį smūgį, kadangi didieji prekybos centrai, juose esančios parduotuvės ir kiti didesni bendrovės klientai užsidarė ir reikšmingą laikotarpį negalėjo vykdyti veiklos.
Tai smarkiai išbrangino bendrovės logistikos grandinės infrastruktūrą; vietoj įprastų užsakymų, kai didelį siuntų kiekį pristatydavome viename „B2B“ kliento pristatymo taške, staiga bendrovės kasdienybe virto šimtams fizinių asmenų pristatomos siuntos. Tai vienareikšmiškai pareikalavo daug daugiau laiko, finansinių išteklių ir sparčios infrastruktūros plėtros, kam nebuvome pasiruošę. El. komercijos siuntų užsakymai („B2C“) tuomet išaugo daugiau nei 70 proc.
Pasinaudoję valdžios siūloma galimybe atidėti mokesčius taip pat galėjome užtikrinti verslo tvarumą bei išlaikyti ir stabilų darbuotojų atlyginimą ir suteikti darbo jo ieškantiems ekstremaliu karantino laikotarpiu.“
Pašnekovas tikina, kad šiuo metu įmonė veikia stabiliai ir savo mokestinius įsipareigojimus valstybei jau vykdo. Pagal su VMI suderintą planą, įmonė galutinai mokesčius grąžins iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Plėtros planus pristabdė
Vilniuje „Venipak“ jau kurį laiką planuoja statyti siuntų terminalą, į kurį ruošiamasi investuoti 10 mln. Eur. Tačiau J. Šablinskas tikina, kad bendrovė šiuo metu pristabdė planus dėl terminalo Žirnių gatvėje statybų.
Anot jo, pagrindinės investicijos bus nukreiptos į paštomatų tinklo plėtrą. „Venipak“ jau anksčiau skelbė, jog įmonė šiemet vykdys itin aktyvią bekontakčių paštomatų tinklo plėtrą Baltijos šalyse – pavyzdžiui, numatyta, kad „Venipak Latvija“ liepos mėnesį bus įdiegusi 200 paštomatų tinklą. Planuojama, jog per šiuos metus bendrovių grupė pajamas užaugins iki 50 mln. eurų, iš jų 3 mln. ketinama skirti paštomatų diegimui.
„Per artimiausius keletą metų šį bendrą tinklą numatome praplėsti iki beveik 2000 siuntų atsiėmimo taškų ir paštomatų, kam skirsime daugiau nei 6 mln. Eur“, – pažymi J. Šablinskas.
Sąskaitose laikomi pinigai dar nereiškia piktnaudžiavimą
VMI tikrina ir įmones, kurios banko sąskaitose turi daugiau pinigų nei susikaupusi mokestinė nepriemoka. 80 įmonių, kurios savo sąskaitose turi daugiau nei 100 mln. eurų sumą piniginėmis lėšomis, yra sukaupusios 200 mln. eurų mokesčių nepriemoką valstybei.
D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad aprašuose, pagal kuriuos numatytos pagalbos priemonės – negrąžinamos subsidijos ar mokesčių mokėjimų atidėjimas, – nėra numatyta, kad jei įmonė banko sąskaitoje turi pinigų, negali gauti subsidijos ar atidėti mokesčių. Todėl pinigai banko sąskaitoje, anot jos, negalėtų būti tiesmukiškai vertinami kaip kriterijus identifikuojant piktnaudžiavimą.
„Nežinome, kaip tos lėšos atėjo, gal įmonė pasiskolino, gal lėšos yra įkeistos bankui, garantuotos, subordinuotos už tam tikras paskolas. Gal jie planuoja pirkinį, yra pasirašę sutartį ir šiam pirkiniui jie kaupė lėšas ilgą laiką. Taigi negalėčiau pasakyti vienareikšmiškai, kad jos piktnaudžiavo.
Taisyklėse nebuvo pasakyta, kad jei banko sąskaitoje yra pinigų, nors nukentėjai nuo COVID-19, negali prašyti mokesčių atidėjimo. Banko sąskaitoje gali būti pinigų, nes akcininkai gal 20 metų nesimokėjo dividendų – neišsiėmė pelno, paliko tokį „buferį“ įmonėje, taigi pinigų banke gali būti, nors įmonės finansinė padėtis liūdna“, – sako ji.
VMI gali mokesčių prievolę perkelti akcininkams, gavusiems dividendus
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tie verslai, kurie akcininkams šiemet išmokėjo dividendus už 2020 metus, parama piktnaudžiauja. Teismų praktika rodo, kad dividendus gali mokėti tik įmonės, kurių veikla stabili, tad įmonė tokiu veiksmu pati patvirtina, kad pagalba jai nebūtina. VMI įspėjo, kad kreditoriai turi pirmenybę prieš akcininkų interesus, todėl dividendus gali tekti ir grąžinti.
„VMI gali įpareigoti grąžinti dividendus, bet kas iš tikrųjų būtų, jei negrąžins? VMI turi teisę nesumokėtų mokesčių prievolę perkelti akcininkams, gavusiems neteisėtus dividendus, dėl kurių neliko lėšų mokesčių mokėjimui. Nenustebčiau, jei šalia to VMI papildomai paskaičiuotų įmonei delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius dėl pagalbos taikymo tvarkos pažeidimo“, – pažymi D. Čibirienė.
Įmonės dar iki balandžio 30 dienos gali atidėti susidariusias mokestines prievoles arba iki birželio pabaigos sudaryti mokestinės paskolos sutartį.
