Valdantieji tikina, kad mažiausias pajamas gaunantieji pokyčių iš esmės nepajus ir netgi gaus papildomų garantijų.
„Pamatinių dalykų sutvarkymas“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tarp mokesčių reformos prioritetų mato kuriamas sąlygas mažinti socialinę atskirtį, pajamų nelygybę.
„Pamatinių dalykų susitvarkymas, kuris, negalime apibendrinti ir sakyti, kad vienodai paliečia visus gyventojus“, – sakė jis.
Mokesčių reformą pristačiusi Finansų ministerija teigia, kad individualioje veikloje didžiausią įtaką pajus aukščiausias pajamas gaunantieji, o dirbančiųjų savarankiškai ir pagal darbo sutartį apmokestinimas nėra suvienodinimas, nes pirmųjų mokesčiai ir toliau išliktų mažesni.
Diskusija dėl skaičių: ar tikrai mažiausi beveik nepajus?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė mano kitaip, anot jos, yra didelė rizika, kad šių dviejų grupių apmokestinimas „prasilenks“.
„Dabar taip nebuvo, bet taip bus: dėl to, kad didinamas NPD ir faktiškai gyventojų pajamų mokestis nedaug uždirbantiems asmenims balansuos apie nulį, o vykdantiems individualią veiklą minimalus tarifas bus 3 proc.
Tai išeis tokia situacija, kad vykdantys individualią veiklą mokės GPM, o tie, dirbantys pagal darbo sutartį, jo nemokės“, – sako D. Čibirienė.
Pasak jos, NPD galimai reikėtų taikyti ne vien darbo sutartims.
„Mes manome, kad reikėtų apsvarstyti ir NPD taikymą ir individualiai veiklai, nes tiesiog išeina situacija, kad individuali veikla išlaikys darbo santykius dėl GPM, kuris mokamas į biudžetą ir iš kurio bus mokama bendroji pensijos dalis. Mes skaičiavome ir taip gaunasi“, – sako asociacijos prezidentė.
Seimo BFK pirmininkas M. Lingė tikina, kad mažiausias pajamas gaunantieji savarankiškai dirbantieji pokyčių beveik nepajus.
„Efektyvusis (GPM) nuo 5 proc. mažėja iki 3 proc. ir tada kompensuoja „Sodros“ nedarbo draudimą, tai praktiškai yra subalansuotas taip, kad tos grupės, kuri deklaravo mažiausias pajamas iki 15 tūkst. eurų pajamas, jų beveik nepaliestų. Jeigu ir paliečia, tai labai minimaliai, neženkliai, priklausomai nuo situacijos“, – sako M. Lingė.
Jo teigimu, situacija daugiau uždirbantiems iš tiesų pasikeistų.
„Antroje grupėje yra uždirbantys nuo 15 tūkst. iki 30 tūkst. eurų – turime apie 13 tūkst. žmonių. O tokių, kurių tarifas 2026 metais pasiektų 20 proc., yra nepilnai 4 tūkst. Ir ten jau yra ir prestižinės profesijos, kurios leidžia gauti dideles pajamas ir juos paliečia. Ir kodėl neturėtų paliesti, kada mokestinė forma leidžia mokėti mažesnius mokesčius?“, – sako M. Lingė.
„Jeigu radote tokius niuansus, bus įdomu pamatyti, bet iki šiol visada buvo palankesnė dirbant pagal individualią veiklą būtent dėl to taikomo kredito.
Dėl kredito pokytis yra įvykęs, buvo siūloma mažinti iki 10 tūkst., dabar sustota nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Tai išlieka tam tikras kreditas, kuris leidžia taikyti mažiausiąjį tarifą“, – kalbėjo konservatorių politikas.
„Neteko matyti skaičiavimo, kad individualioji veikla (mokesčių dydžiu – red.) pralenktų darbo santykius“, – pridūrė jis.
Pagyrė NPD kėlimą, bet mato rizikų dėl MMA
Valdantieji nori ilgainiui prilyginti NPD minimaliai mėnesio algai (MMA), o dėl pastarosios kėlimo 10 proc. nuo kitų metų jau trečiadienį apsisprendė Vyriausybė. D. Čibirienė teigė, kad atskirai imant dirbančiuosius pagal sutartį, į NPD didinimą reikia žiūrėti teigiamai, nes tokių darbuotojų apmokestinimas mažėja.
„Jau turime verslus, kurie užsidarinėja, ypač periferijoje. Ten žmonės sutiktų dirbti ir už mažiau, ir ten verslas negeneruoja tiek pajamų, kad galėtų mokėti MMA. Tai prasidės vėl šešėlis, darbins darbuotoją per kelias įmones, darbins už mažesnį atlygį nei pusė MMA, kad „Sodrai“ nereikėtų mokėti mokesčių“, – sako D. Čibirienė.
Diskusija vėl pasisuko savarankiškai dirbančiųjų linkme, D. Čibirienei pripažįstant, kad mažiausių pajamų gavėjams galbūt mokesčiai ir nedidės taip, kaip uždirbantiems 40–50 tūkst. eurų, bet vis tiek padidėjimas bus reikšmingas.
„Pavyzdžiui, jeigu gyventojo metinės pajamos iš individualios veiklos yra 12 tūkst. eurų. Tai 1000 eurų per mėnesį, neatmetus sąnaudų, tokio gyventojo mokesčiai padidės beveik trimis šimtais eurų (per metus – red.). Jam tai yra reikšminga pinigų suma. Arba, jeigu paverstume į darbo santykius, tai mažiau nei MMA“, – sako D. Čibirienė.
„830 eurų gaunančio gyventojo metinės pajamos 2026 metais bus beveik 500 bus didesnės dėl sumažėjusio gyventojų pajamų mokesčio – dėl didėjančio NPD. Tai išeina: iš vieno atimsime beveik 300 eurų, o kitam pridėsime 500 eurų“, – sako ji.
M. Lingė nesutinka su tokiais skaičiavimais, sakydamas, kad tokios pajamos patenka į mažiausiųjų ruožą, tad ir pokyčiai čia mažesni.
„Neabsoliutinčiau tos sumos, kad taip galima skaičiuoti. Kalbėkime, kad žmonės suprastų bendrus principus: jeigu jūs kalbate apie 12 tūkst. eurų metinių pajamų, tai reiškia, yra iki 15 tūkst. eurų uždirbantis, kur: a) išlieka kreditas, b) mažėjantis tai daliai GPM tarifas.
Tai jau lengvėjanti aplinkybė. O iš kitos pusės, atsirandantis „Sodros“ 1,3 proc. nedarbo draudimas amortizuoja tą skirtumą“, – sako jis.
Galimi skaičiavimų skirtumai atsiranda dėl to, kad vienu atveju kalbama apie faktines, kitu atveju – apie prezumpcines išlaidas (tai yra, numanomas išlaidas, už kurias nereikia rinkti dokumentų). Pastarosios po reformos mažėtų.
„Skirtumas, kada yra faktiniam, kada yra prezumpciniam“, – sako M. Lingė.
Renkantis deklaruoti prezumpcines išlaidas šiuo metu laikoma, jog į jas įtrauktos ir VSD bei PSD įmokos. Minėtos įmokos sudaro 12,3 proc. punkto iš 30 proc. leidžiamų atskaityti išlaidų. VSD ir PSD įmokas priskyrus neleidžiamiems atskaitymams, siūloma mažinti prezumpcinių išlaidų dydį nuo 30 iki 20 proc.
Finansų ministerija pristatyme aiškina, kad mažiausiai uždirbantiems neigiamas poveikis dėl VSD ir PSD įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo būtų skirtingas:
faktines išlaidas deklaruojantiems asmenims poveikis būtų beveik eliminuotas (+0,06 procentinio punkto), tačiau prezumpcines išlaidas deklaruojantiems dalis poveikio lieka (+1.6–1,9 p. p.):
LBAA pateiktais skaičiavimais, kuriuos asociacija nusiuntė ir BFK: efektyvus mokesčių tarifas 2023 metais individualiai veiklai siekia 21,6 proc., o darbo santykiams – 24,4 proc., tačiau 2026 metais savarankiškai dirbantiesiems būtų 24,6 proc., o pagal darbo sutartį dirbantiesiems – 19,5 proc.
D. Čibirienė vėliau „Delfi“ pridūrė, kad, asociacijos skaičiavimu, net ir kalbant apie faktines (o ne prezumpcines) išlaidas, skaičiavimai būtų panašūs.
„Pokytis toks, kad „Sodros“ sąnaudos individualiai veiklai yra neleidžiami atskaitymai ir „Sodros“ sąnaudos dažnai sudaro vieną trečdalį sąnaudų. Ir tas vienas trečdalis toks paveikus ir jo tokia įtaka, kad jo „neužgesina“ 5 proc. GPM tarifo pavertimas į 3 proc.“, – sakė D. Čibirienė.
Išsamesnis mokesčių paketo pristatymas yra šioje nuorodoje.
Verslo atstovė: perspektyva nekokia
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad mokesčių reformoje yra gerų pasiūlymų, tačiau dalis nėra priimtini.
„Viena pozityvi dalis, kurią reikėtų ir palaikyti, tai, visų pirma, PVM didinimas (ribos, nuo kurios reikia registruotis PVM mokėtoju, didinimas – red.), tada tam tikri nekilnojamojo turto mokesčio dalykai ir ta investicinė sąskaita, ir turto nudėvėjimas. Tai yra keturi dalykai, kurie iš tikrųjų yra pakankamai geri ir juos reikėtų palaikyti“, – atskirai „Delfi“ komentavo D. Matukienė.
Tačiau individualios veiklos mokesčių pertvarką pašnekovė vertina kritiškai.
Pasak jos, negalima tikėtis, kad „didinant mokesčius verslui jis į tai nereaguos“.
„Visų pirma, kai kurie jau atsidarinėja sąskaitas ir perkelia įmones į Lenkiją, tai pirma, antra, kels savo paslaugų ir prekių kainas, o žinome, kokia yra situacija Lietuvoje. Mes einame į tikrai didžiulę ekonominę krizę, kas ką bekalbėtų, čia yra faktas.
„Jeigu nesugeba suskaičiuoti ir matyti, kokia perspektyva, tai aš sakau – perspektyva bus labai prasta (…). Skaičiuojame skirtingai, mąstome skirtingai ir galvojame, kaip pirmoje klasėje, kad 1+1=2, bet ekonomikoje šitaip neveikia: 1+1 vienam yra 3, o kitam gal 10“, – sakė D. Matukienė.
Neatmeta galimybės, kad siūlymai keisis
Seimas praeitą savaitę po pateikimo pritarė mokesčių reformos paketui. Svarstyme pagrindiniu paskirto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė teigia, kad dar sunku pasakyti, kaip gali keistis siūlymai.
„Turėsime dėl individualios veiklos siūlymų, girdime, ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio yra nuomonės stipriau besiskiriančios. Viskas priklausys nuo to, kiek Seimo nariai bus aktyvūs, registruodami savo siūlymus, o tai galima prognozuoti, kad bus aktyvūs“, – teigė BFK pirmininkas.
„Aš į šį siūlymą žiūrėčiau kaip į bendro principo įvedimą. (…) Plius 5 proc. tarifas bendroms, sumuotoms pajamoms jau yra reikšmingas pakitimas tai daliai nuo 60 iki 180 VDU, bet negalėčiau dar 100 proc. garantuoti, kad tas siūlymas, koks dabar yra, kad jis po Seimo svarstymo išliktų labai panašus“, – sako M. Lingė.
„Su sprendimų priėmimu pagrindiniame komitete be rugpjūčio tikrai neišjudėsime“, – teigė jis.
