Išankstiniais duomenimis, daugiau nei pusę nesurinktų lėšų – 226 mln. Lt – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio surinkimas nuo plano atsilieka 16 proc. 8 proc. mažiau surinkta ir akcizų, nuo planų atsilieka ir pelno mokesčio įplaukos, tačiau, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio suplaukė 5,2 proc. daugiau nei prognozuota.
„Jeigu nebūtų daroma jokia mokesčių reforma, o išlaidos apčiuopiamai sumažintos, (po kelis šimtus milijonų litų per mėnesį – DELFI) tai situacija, ko gero, būtų geresnė nei yra dabar“, – DELFI sakė S. Jakeliūnas.
Jo teigimu, dabartinė situacija, kai Lenkijoje degalų kaina yra mažesnė keliasdešimt centų nei Lietuvoje, rodo, kad didinant mokesčius nebuvo įvertinti visi veiksniai.
Analitiko manymu, būtina imtis valdininkijos išlaidų mažinimo, atsisakyti nereikalingų investicinių projektų. „Tokie yra Vyriausybės siekiai, klausimas, kaip tai pavyks realizuoti“, – sako jis.
Pašnekovas prognozuoja, kad biudžeto nesurinkimas nuolat augs ir jau nebepakaks tik mažinti valstybės išlaidas.
„Ateis laikas, kai nebebus iš ko finansuoti atlyginimų ir pensijų. Aš manau, kad gegužės-birželio mėnesį iškils klausimas kokio nors didesnio skolinimo ar iš to paties Tarptautinio valiutos fondo, ar iš kurios nors valstybės, pavyzdžiui, Švedijos. Mano vertinimu, ar mes dabar padidinsime įplaukas, ar sumažinsime išlaidas, to vienaip ar kitaip neužteks, ko gero, dabar reikia pasirengti ekstremaliam skolinimuisi. Galbūt tai ir yra daroma“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Labiausiai nuo plano atsiliekantis PVM surinkimas, anot jo, yra nulemtas ir didėjančio gyventojų taupymo, ir besitraukiančios ekonomikos – mažėjančių atlyginimų ir didėjančio nedarbo.
„Tai daugiau yra susiję su aplinka ir tendencijomis. Mokestiniai pakeitimai ir kalbos apie taupymą kažkiek prisidėjo, tačiau, vargu, ar tai darė esminę įtaką“, – mano analitikas.
Skylė galėjo būti didesnė
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė svarsto, kad 16 proc. mažesnį biudžeto surinkimą lėmė tai, jog ekonomika lėtėja sparčiau nei buvo prognozuota. „Tai yra pakankamai objektyvi priežastis, kuri lemia didesnį mokesčių nesurinkimą. Jeigu mokesčių reforma būtų nepradėta vykdyti, biudžeto skylė galėjo būti ir didesnė“, – sako ji.
„Aš manau, kad buvo priimtinesnė vieningo mokesčio idėja, pavyzdžiui, PVM buvo galima padidinti daugiau, nes vartojimas iš tikrųjų augo praėjusiais laikotarpiais įspūdingais tempais ir jo lėtėjimas dabar yra sveikintinas dalykas, čia aš didelės tragedijos nematau“, – tęsė analitikė.
V. Klyvienė mano, kad didėjant biudžeto deficitui, valdžia bus priversta priimti nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, kirpti ir taip nedaug uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didinti PVM, nes „skolinimosi galimybės išlieka įtemptos“.
Jos teigimu, socialiai neskausmingiausias išlaidų mažinimas būtų investicijų apkarpymas, tačiau tai būtų skausminga visai šalies ekonomikai.
„Investicijos yra susijusios su verslo gaivinimo planais, darbo vietų kūrimu, Europos Sąjungos paramos įsisavinimu. Tuo, ko šiuo metu ir reikėtų mūsų stagnuojančiai ekonomikai. Karpyti darbo užmokestį, matyt, tikrai reiks. Iki šiol vis gyvuoja populiari versija, kad labai smarkiai galima sumažinti biurokratines išlaidas. Aš į tai žiūriu skeptiškai. Mes tikrai negarsėjame kaip šalis, turinti didžiausią biurokratų skaičių, gerokai atsiliekame nuo Pietų Europos. Žodžiu, šioje srityje kažkokių reikšmingų korekcijų, kurios leistų išvengti didžiulio biudžeto deficito, tikrai nepasieksime. Didžiausia darbo užmokesčio dalis tenka sveikatos apsaugai, švietimo sektoriaus darbuotojams“, – kalbėjo V. Klyvienė.
DELFI primena, kad baigiantis 2008-iesiems, Seimas priėmė maždaug 60 skirtingų įstatymų pataisų, iš kurių daugumą sudarė mokesčių įstatymų pakeitimai.
Nuo 18 proc. iki 19 proc. padidėjo PVM, panaikintos ir kone visos šio mokesčio lengvatos, nuo 24 proc. iki 21 proc. sumažėjo gyventojų pajamų mokestis, nuo 15 proc. iki 20 proc. padidėjo pelno mokesčio tarifas, padidinti ir akcizai degalams, cigaretėms, alkoholiui.
