Naujos redakcijos Mokėjimų įstatyme bus nustatyti reikalavimai kredito įstaigoms dėl klientų nurodytų mokėjimo terminų vykdymo ir numatyta jų atsakomybė už kliento nurodymo neįvykdymą, uždelsimą ar klaidingą įvykdymą.
Įstatyme taip pat būtų apibrėžti kredito įstaigų ir elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų teisių ir tarpusavio atsakomybės principai bei konkrečiai reglamentuojama atsakomybė elektroninės mokėjimo priemonės praradimo ar neteisėtos prieigos atveju.
Su ES direktyvomis suderinto projekto nuostatos numato, kad praradus elektroninę mokėjimo priemonę už nuostolius, atsiradusius iki pranešant apie įvykį kredito įstaigai ir neviršijančius 150 EUR (apie 518 Lt), atsako pats prarastos mokėjimo priemonės naudotojas. Tačiau nuotoliai, atsidarę jau po pranešimo, mokėjimo priemonę praradusiam naudotojui tenka tik tuo atveju, jei paaiškėtų, kad jis tyčia veikė kredito įstaigos nenaudai.
Priėmus įstatymą būtų sustiprinta kredito įstaigų klientų teisių apsauga, užtikrintas aukštas elektroninių mokėjimo priemonių patikimumo lygis, padidintas pasitikėjimas jomis ir tuo pačiu paskatinti atsiskaitymai negrynaisiais pinigais. Augantis pasitikėjimas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis paspartintų ir elektroninę prekybą, ir informacinės visuomenės plėtrą apskritai.
Naujos redakcijos Mokėjimų įstatymu taip pat tikimasi paskatinti kredito įstaigas investuoti į naujas technologijas, kad sumažėtų apgavysčių, elektroninių mokėjimo priemonių padirbinėjimo atvejų ir su tuo susijusių nuostolių. VISA WORLDWIDE organizacijos pateikiami duomenys rodo, jog naujos technologijos mikroprocesorinės kortelės bankų nuostolius dėl kortelių padirbinėjimo gali sumažinti 70-90 proc.
Kartu su naujos redakcijos Mokėjimų įstatymu Seimui bus teikiamas Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti saugų mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, sumažinti sisteminę riziką bei apsaugoti sistemos dalyvių interesus.
Informacinių technologijų pažanga ir atsiskaitymo sistemų plėtra didina ir pervedimų kiekį bei vertę, o dėl laisvėjančio prekių ir kapitalo judėjimo šios sistemos tampa tarptautinėmis. Šie veiksniai didina sisteminę riziką ir galimus sistemos dalyvių nuostolius, kurie galėtų kilti dėl vienos joje dalyvaujančios kredito įstaigos bankroto ar likvidumo problemų.
Naujojo įstatymo projektas turėtų užkirsti kelią tokiems pavojams, užtikrinti atsiskaitymų baigtinumą ir apsaugoti sistemų dalyvius nuo kitų dalyvių bankroto padarinių. Priėmus Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą būtų nustatyti reikalavimai šioms sistemoms.
