„Siūlyčiau praktiškai nė vieno jų nevartotų, išskyrus galbūt jogurtą“, – trečiadienį laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje sakė jis.
DELFI primena, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tirtų produktų sąraše yra, pavyzdžiui, bulvių traškučiai, gazuoti gėrimai, dribsniai ir t.t.
„Maistas turi būti šviežias, turi būti pagamintas maistas, o ne kažkokie džiūvėsiai, konservantai ir panašus šlamštas“, – Seimo nariams aiškino A. Kranauskas.
Vadina nemoksliniu
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas taip pat pastebėjo, kad VMVT tyrimo, kuris nustatė, kad Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos šalims teikiami skirtingos kokybės maisto produktai, negalima pavadinti moksliniu.
„Čia yra pilotinis tyrimas, tiesiog įvertinti, ar apskritai egzistuoja Lietuvoje tokia problema. Tie rasti skirtumai yra labai minimalūs. Pavyzdžiui, vienur yra vienas blogas aliejus, kitur – kitas blogas aliejus. Tai pažymėta ir tai nėra vartotojo klaidinimas.
Arba nurodyta, kad čia cukraus yra tiek, o kitur kitas kiekis. Pavyzdžiui, gėrimo „Coca-Cola“ skardinėje Lietuvoje yra 9 šaukšteliai cukraus, Graikijoje – 12 šaukštelių. Ar mums sakyti, kad Lietuvoje yra blogai, kad mažiau cukraus? Tai gal geriau?“ – posėdyje svarstė A. Kranauskas.
Jis dar pažymėjo, kad didžiulės korporacijos teikia produktus visam pasauliui ir mažai tikėtina, kad dėl vienos šalies jos padarytų atskirą liniją.
„Juolab, kad tie skirtumai nesusiję nei su pigumu, nei su specialiu prastinimu“, – pridūrė specialistas.
Prašo beveik 200 tūkst. eurų
Posėdyje taip pat dalyvavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė informavo, kad šią savaitę Europos Komisijai pateikė paraišką, kurioje prašoma beveik 200 tūkst. eurų paramos skirtingos kokybės maisto produktų problemai spręsti.
„Mūsų žiniomis, nė viena Europos Sąjungos valstybė dar nepateikė tokios paraiškos, mes vieninteliai“, – sakė ji.
N. Baronienės teigimu, pinigai būtų naudojami tiriant Lietuvos vartotojų elgseną ir požiūrį į skirtingos kokybės maisto produktų problemą.
VVTAT atstovė komisijos posėdyje taip pat pristatė teisingumo, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrų iš įvairių institucijų specialistų sudarytos darbo grupės išvadą.
Darbo grupė vertino Lietuvos ir ES valstybių rinkai tiekiamų skirtingų savybių, tačiau tuo pačiu prekės ženklu pažymėtų maisto produktų problemą maisto produktų saugos ir kokybės bei nesąžiningos komercinės veiklos aspektais. Išanalizavusi gautą informaciją apie to paties prekės ženklo maisto produktų sudėtį, darbo grupė pripažino, kad tam tikrais atvejais kai kurie skirtumai buvo palankūs Lietuvos vartotojui.
„Kai kuriais atvejais Lietuvai tiekiami produktai yra geresni (pavyzdžiui, tirtose dešrelėse yra daugiau mėsos, nėra kiaulienos odelių)“, – teigiama išvadoje.
Nevienodas druskos kiekis, kaip teigiama darbo grupės išvadoje, galėtų būti reikšmingas sveikumo rodiklio skirtumas, tačiau tyrime nurodyti skirtumai yra tik maždaug 0,1 gramo 100 gramų. Taip pat akcentuota, kad lyginant vietinę produkciją su skirta eksportui, gali skirtis kai kurios juslinės savybės – taip yra todėl, kad laikas, kol produktas pasiekia vartotoją, yra nevienodas.
Darbo grupės vertinimu, per rugpjūtį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktą tyrimą dėl Belgijos ir Vokietijos bei Lietuvos prekybos centruose įsigytų tų pačių produktų kokybės surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo.
Darbo grupės ataskaitoje akcentuojama, kad iki 2018 metų kovo Briuselis apsispręs, kaip Europos Sąjungos valstybėse bus analizuojama tų pačių produktų sudėtis – kokios prekės bus tiriamos, kaip ir kur atrenkami mėginiai, o iki gegužės – pasirinktos laboratorijos ir pradėti tyrimai. Rugsėjį planuojama pateikti tarpinę ataskaitą, o gruodį pristatyti galutinę tyrimo ataskaitą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau yra kreipusis į Lietuvos prekybos įmonių asociaciją ir 41 gamintoją, platintoją ar pardavėją, siekdama išsiaiškinti dvigubos produktų kokybės problemos tendenciją bei mastą.
Vartotojų asociacijos kviečiamos teikti paraiškas finansinei paramai gauti, kurios viena iš prioritetinių sričių – produktų skirtingos kokybės tyrimai ir vartotojų informavimas apie juos.
Tarnyba taip pat planuoja savo interneto tinklalapyje sukurti naują skiltį, kurioje būtų talpinama visa aktuali informacija apie dvigubos produktų kokybės problemą.
