Tad, pasak jo, jeigu Vyriausybė nori nešti tvirtinti mokestinius pakeitimus, politinės diskusijos turi prasidėti labai greitai.
„Esminis dalykas yra politinė valia, kuri bus teikiant šiuos įstatymo projektus, nes apie juos mes daug šnekėjome spaudoje, bet realių, didelių diskusijų apie tai tarp politikų nebuvo. Darbo grupė veikusi metus, pusantrų, daugiau buvo imitacija, nei realus darbas. Darbo grupė su 40 žmonių negali dirbti, turbūt tas suprantama. Jeigu Vyriausybė iš tikrųjų nori kai kuriuos mokestinius pakeitimus nešti tvirtinti, tai tikrai manau, tos politinės diskusijos turi prasidėti jau labai greitai“, – Eltai teigė V. Mitalas.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas tvirtina, kad mokesčių reformoje yra ir aiškesnių dalykų, tačiau ir tokių, dėl kurių dar reikėtų diskutuoti. Tarp prioritetinių dalykų mokesčių reformoje, V. Mitalas išskiria mokesčių mažinimą, kurie trukdo darbo jėgos apmokestinimo lengvinimui. Taip pat, jis akcentuoja investicijų patrauklumo į Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą.
„Tikrai svarbu, kad mokesčių kryptis, viena vertus, atitiktų tai, ką sako Europos Sąjungos institucijos ir EBPO. Jeigu kalbame apie žaliuosius mokesčius, vienokį ar kitokį gamtosauginį aspektą, turėtume tuo pat metu mažinti kitus mokesčius, kurie trukdo auginti, pvz. darbo jėgos apmokestinimą ir jį lengvinti. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad darbo jėgos apmokestinimas yra iššūkis Lietuvoje, kuris gali atgrasyti dalį darbuotojų, žmonių nuo dalyvavimo aktyvioje darbo rinkoje“, – sakė parlamentaras.
„Antras principas, labai svarbu mokesčių reformoje kalbėti apie investicijų patrauklumą į Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą. Ten yra numatyti tam tikri pelno mokesčio pakeitimai, kurie, mano galva, šį lūkestį gana gerai atlieptų. Aišku daug paprasčiau ir efektyviau būtų įvesti pilną nulinį reinvestuojamą pelno tarifą, kaip yra Estijoje ir Latvijoje, Lenkijoje dabar, bet net ir tokie sprendimai, jeigu jie bus siūlomi iš Vyriausybės, yra gerai“, – akcentavo jis.
V. Mitalas taip pat teigiamai vertina investicinės sąskaitos įdiegimą ir tam tikrus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus.
„Gerai yra investicinės sąskaitos įdiegimas, nes tai leistų paskatinti žmones labiau taupyti, yra gerai, dar diskutuotini, bet iš esmės kai kurie gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kurie leistų skirtingų pajamų rūšių apmokestinimą stumtelti vienodumo link ir tas tiesiog, manau, anksčiau ar vėliau Lietuvoje turės būti priimta“, – dėstė Seimo narys.
Tuo tarpu kalbėdamas apie NT mokestį, politikas išliko kritiškas ir tvirtino, kad toks mokestis perspektyvų neturi.
„Dėl nekilnojamo turto mokesčio esu kritiškas. Man atrodo, kad daug apie jį diskutavo, daug visokių modelių siūlė, bet kam jis yra reikalingas tiksliai? Ir tas modelis, kuris yra siūlomas... Man yra labai neaiškūs laukai. Manau, kad šioje didelių palūkanų karuselėje, nekilnojamo turto mokestis jokių perspektyvų neturi“, – aiškino jis.
Kad Lietuva turėtų pateikimo stadijoje pritarti NT mokesčiui – keista politinė problema
Politikui nuostabą kelia ir argumentacija, kad mokesčių reforma, taip pat ir NT mokestis Seime turi praeiti pateikimo stadiją dėl to, jog Lietuva gautų visas planuotas lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo). Anot jo, tiek pateikimo, tiek kitose stadijose Seimo narių mandatas turi būti laisvas.
„Tai, kad kažkas įsidėjo viena iš rodiklių, kad Lietuva turėtų pateikimo stadijoje pritarti nekilnojamo turto mokesčiui, man yra gana keista politinė problema, nes tokiu būdu, sakyčiau, kad reikia ir kitus įstatymus stumtelti į priekį, tam, jog galėtume kažkam pasakyti, kad esame geresni“, – teigė V. Mitalas.
„Bet man atrodo, kad tiek pateikimo stadijoje, tiek kitose stadijose, Seimo narių laisvas mandatas ir tam tikra žinia visuomenei turi atitikti realias intencijas ir realią Seimo narių nuomonę, ar vienas, ar kitas įstatymas yra geras, reikalingas, svarstytinas“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
G. Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį ketvirtadienį teigė, kad svarbiausia, jog Vyriausybės parengti mokestiniai pakeitimai būtų sėkmingai pateikti – tam, kad Lietuva įgyvendintų visus Europos Komisijos iškeltus reformų rodiklius ir gautų pilną ES finansavimą. Kol kas, įgyvendinus 31 iš 33 rodiklių.
Kiek truks parlamento diskusijos kitose įstatymų svarstymo stadijose, anot jos, yra „visiškai antraeilis dalykas“.
Seimo pavasario sesija prasideda penktadienį.
