„Mokesčių keitimo klausimas yra nacionalinė kompetencija. Jokia ES, išskyrus keletą niuansų, negali Lietuvos versti keisti mokesčius pagal Briuselio padiktuotas taisykles. Ir tai, kad mes mokesčius neapdairiai įkišome į tas sąlygas, reikia pripažinti, kad buvo klaida, apie kurią tik dabar visi pradėjo aktyviau kalbėti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Pakeitimai suformuluoti pakankamai abstrakčiai ir abstraktumas šiuo atveju mus gelbėtų. Nėra surašyti labai tiksliai parametrai, yra tam tikros kryptys užčiuoptos. Manau įmanoma čia išsisukti ir reikia nebijoti, kad pinigai nuplauks. Reikia labai aktyviai dirbti ir galima bus padaryti“, – aiškino jis ir atkreipė dėmesį, kad Seimo sprendimo ar Vyriausybės protokolo numatyti būtent tokias RRF lėšų gavimo sąlygas – nebuvo ir tai galėjo būti Finansų ministerijos siūlymas.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas vis tik į situaciją dėl RRF lėšų išmokėjimo Lietuvai žvelgė optimistiškai ir, anot jo, aktyviai komunikuojant, užsiimant poziciją ir randant bendrą vardiklį su Europos Komisija (EK), pinigai turėtų būti išmokėti.
„Nėra taip, kad Lietuva negauna, viskas yra sustabdyta ar pan. RRF pinigai yra priemonė, kuri gimė po kovido sukeltos krizės skirta atsigauti ir sustiprėti Europai. Niekas nenorėjo ES galvoti mechanizmo, kaip dalimis stabdyti, išskaičiuoti, neskirti kažkokios dalies pinigų šalims narėms, tai pradėjo galvoti po Lietuvos tam tikros pozicijos ir dėl to 26 mln. eurų buvo sustabdyti“, – sakė politikas.
„Bet aš esu optimistas, tikiu, kad viską galima išspręsti ir surasti bendrą vardiklį tiek su Europos Komisija, tiek šalies viduje, reikia tiesiog aktyviai užsiimti poziciją ir šnekėtis“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad EK antradienį priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. Eur (2,3 mlrd. Eur dotacijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Tuo metu dėl keturių iš 48 į Lietuvos planą įtrauktų priemonių, susijusių su apmokestinimu, EK nustatė, kad argumentai, kuriais paremiamas Lietuvos prašymas dėl dalinio plano pakeitimo, jo nepagrindžia. Todėl EK laikosi RRF reglamente nustatytos procedūros: apie preliminarias išvadas ji informavo Lietuvą, kuri turi per mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu
Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. Eur išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. Eur išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. Eur pirmąją išmoką.
Siūlo peržiūrėti dabartinį NT mokesčio modelį užuot jį keitus
V. Mitalas mano, kad vietoje naujo būtų galima tobulinti jau esamą NT apmokestinimą.
Anot jo, iš dabartinio NT mokesčio (0,5 proc. tarifo už 150–300 tūkst., 1 proc. už 300–500 tūkst. ir 2 proc. už daugiau nei 0,5 mln. eurų vertės NT) gaunama „ne taip ir mažai“ pajamų.
„Iš dabartinio NT mokesčio surenkama ne taip ir mažai. Natūralu, kad mokėtojų bazė plėsis, nes įstatyme įrašytos vertės eurais, o ne indeksuojama suma.
Gal vertėtų pasižiūrėti, kaip šitą modelį galime vienaip ar kitaip patobulinti, bet ne versti žmones skaičiuoti tas medianas ir, pavyzdžiui, Anykščiuose, nuo pakankamai žemų sumų, pradėti mokėti kažkokius visai nemažus mokesčius“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.
Seime šį ketvirtadienį turėjęs vykti NT mokesčio įstatymo projekto priėmimas buvo atidėtas, valdantiesiems konservatoriams nepavykstant sutelkti pakankamai kitų parlamento partijų balsų. Mokesčiui neketina pritarti opozicinė, koalicinė Laisvės frakcija.
V. Mitalas tikino negalintis pasakyti, koks bus tolesnis NT mokesčio įstatymo projekto likimas, tačiau pažymėjo, jog siūlomas mokesčio dizainas nėra priimtinas, kadangi „išplečia mokestinę bazę ant viduriniosios klasės“.
Kartu parlamentaras tikino diskusijose apie naujo NT mokesčio galimas naudas ir įplaukas į savivaldybių biudžetus „girdėjęs daug netiesos“.
„Meras (Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas – ELTA) suskaičiavo, kad per metus pastatytų 4 mokyklas, 7 darželius, jei būtų įvestas, kaip jis žada, 1 proc. tarifas antram ir paskesniam NT, įskaitant sodo namelius ir garažus.
Tikrai nemanau, kad sodo namelių gyventojai Vilniaus miesto teritorijoje bus verti 1 proc. tarifo ir kad jie galės tiek susimokėti. Ir kad, tiesą sakant, miesto taryba ryšis įvedinėti tokį gana drakonišką tarifą“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Tada turiu konstatuoti, kad tie skaičiavimai apie būsimas naudas yra gerokai pagražinti“, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
