„Lūkestis viešųjų paslaugų kokybės gerinimui sukurtas, bet jis liks neišpildytas, kaip ir neturės jokio svarbesnio poveikio ekonominiam konkurencingumui ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Mitalas.
„LB neturi atsakymo į esminius klausimus, kuriuos dabar svarstome Seime, pavyzdžiui, kokią įtaką planuojami pakeitimai turės šešėliui. (...) Aš priminsiu, kad reformos autoriai žada, jog priėmus šiuos pokyčius padidės teisingumo sistemoje, tačiau tai susiję tik su tuo, kaip interpretuojamas mokesčių didinimas individualia veikla besiverčiantiems asmenims“, – aiškino jis.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad LB konstatuoja, jog siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis yra neteisingas.
„Vienais atvejais mokestis gali būti regresyvus skirtingos vertės turtui, kitais atvejais tos pačios vertės būstas skirtingai apmokestinamas skirtingose savivaldybėse“, – sakė politikas.
„Taip pat reformos autoriai kuria lūkestį, kad bus sudaryta galimybė gerinti valstybės teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, tačiau šiuo metu svarstomų įstatymų fiskalinis poveikis valstybės biudžetui būtų neigiamas (apačioje paaiškinu), o įvertinus galimybę šešėlio augimui, kuri yra labai reali, bus įkaltas dar didesnis vinukas“, – akcentavo jis, pridėdamas, kad kai kurių lengvatų verslui pratęsimas geras, bet per mažas žingsnis matant tarptautinę aplinką.
Galiausiai V. Mitalas tikino, kad mokesčių reforma yra apmokestinami individualia veikla užsiimantys vilniečiai, o viešųjų paslaugų kokybei, mokytojų atlyginimui didinimui ar „naujų vadovėlių atspausdinimui nuo rugsėjo 1 d.“ – tai nepadės.
„Tai yra daug triukšmo dėl nieko. Arba kitaip - daug triukšmo dėl kažkokios dalies RRF pinigų, nes Finansų ministerija neturėjusi mandato iš koalicijos partnerių sukalė daugiausiai mokestinių pakeitimų rodiklių iš visų šalių Europoje ir dabar uodega vizgina šunį“, – pabrėžė jis.
LB antradienį pateikė ekspertinį mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimą – Eltos gautame dokumente tvirtinama, kad siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės.
LB išvadoje teigiama, kad siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą – skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų, anot LB, sumažės nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.).
Taip pat, LB vertinimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
