Kaip V. Mitalas nurodo rašte Finansų ministerijai, dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, teikdamos savo nacionalinius planus gauti ES lėšas, taip pat prisiėmė įsipareigojimus mokesčių srityje, tačiau kitaip nei Lietuva – daugiausia tik aplinkos apsaugos ir su inovacijomis susijusių mokesčių srityse. Turto mokesčius be Lietuvos įsipareigojo keisti tik Prancūzija (keisti mokesčio tvarką, o ne tarifus), pajamų mokestį be Lietuvos įsipareigojo keisti tik penkios valstybės.
„Lietuvoje Finansų ministerija neturėdama tam pagrindo, savanoriškai prisiėmė įsipareigojimus Seimo vardu prieš Europos Komisiją dėl sprendimų, kuriuos esą vėliau turės priimti Seimas.
Todėl atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje – kai uodega vizgina šunį. Jokių reikšmingesnių rezultatų nepasieksianti mokesčių reforma stumiama tik dėl ministerijos prisiimtų įsipareigojimų, nori gauti dėl ES lėšas. Nei Latvija, nei Estija neįsitraukė tokių kaip Lietuva mokesčių pakeitimų rodiklius RRF lėšoms gauti.
Dabar šios šalys laimi – esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, karui Europoje bloginant regiono investicinę aplinką mokestinis stabilumas yra vertybė. Dėl to Finansų ministerija turėtų siekti pakeisti nepasvertai prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos vardu”, – tikina V. Mitalas.
Laisvės frakcijos seniūnas kviečia Finansų ministeriją imtis iniciatyvos persiderėti su EK nusimatytus rodiklius dėl mokestinių pasiūlymų. Šiuo metu Laisvės frakcija yra registravusi aštuonis pasiūlymus mokesčių reformai. Prie jos Seimas grįš rudens sesijoje.
Finansų ministerijos Seimui pateikti mokestiniai pasiūlymai yra susiję su įsipareigojimais gauti finansine paramą pagal Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Siekdama šių lėšų, Lietuva parengė planą „Naujos kartos Lietuva“.
RRF lėšomis įgyvendinti plane numatytus projektus Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms. Finansavimas skiriamas, atsižvelgiant į Lietuvos pažangą pagal 191 rodiklį, dėl kurių Vyriausybė sutarė su Europos Komisija.
Su mokesčių reforma plane susiję 6 esminiai rodikliai, jų vertė – 577 mln. Eur, iš kurių rezultatų pasiekta dėl ~120 mln. Eur skyrimo.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
