„Jeigu būtų vis tik mano valia, galbūt kai kuriuos skaičius būčiau šiek tiek kitaip sudėliojęs. Pavyzdžiui mažiau didinęs minimalų mėnesinį atlyginimą, daugiau didinęs NPD, nes neapmokestinamas pajamų dydis leidžia didesnes pajamas gauti iš darbo santykių platesniam ratui žmonių, tų kurie uždirbta iki vidutinio darbo užmokesčio, gal net šiek tiek daugiau“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„MMA, kaip taisyklė, turi tam tikrą neigiamą efektą kai kuriam smulkiam verslui regionuose ir pan.“, – pridūrė jis.
Vis tik, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas mano, kad daugiau didesnių korekcijų biudžete nėra įmanoma sugalovit.
„Palyginus, tai (galimas kitoks MMA ir NPD dydis – ELTA) yra turbūt detalės, nes kitų kažkokių didesnių korekcijų įžvelgti nėra įmanoma“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad antradienį Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2023 m. valstybės biudžeto projektą.
Kitų metų biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, iš kurių 3,14 mlrd. eurų yra Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, o asignavimai sudaro 18,6 mlrd. eurų, iš jų 3,57 mlrd. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
Patvirtinus tokius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas siektų – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.
Nuo 2023 m. pradžios numatyta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Taip pat, Seime po pateikimo pritarta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui, kuriuo siekiama didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) 85 eurais, nuo 540 iki 625 eurų.
