„Lietuvos ekonomika juda į priekį ir darbo rinka plečiasi, (...) bet tiek aš, tiek ministrė Aušrinė Armonaitė turbūt esam vienodos nuomonės, kad imigracija turi būti kontroliuojama, negali ji būti laisva, ji turi būti kontroliuojama, turi būti tam tikri kriterijai“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo Vytautas Mitalas.
Jo teigimu, kontroliuojant atvykstančios darbo jėgos srautus į Lietuvą, reikia išlaikyti balansą tarp grėsmių nacionaliniam saugumui, ekonomikos poreikių ir kitų iššūkių.
„Norint, kad Lietuvos ekonomika augtų sparčiau negu regiono vidurkis, svarbu, kad mes sugebėtume identifikuoti tuos sektorius, kuriuose trūksta aukštą vertę kuriančių darbuotojų ir kurtume patrauklesnes sąlygas negu kaimyninės šalys būtent jiems“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak V. Mitalo, aukštos kvalifikacijos darbuotojų galima pritraukti kuriant patrauklesnę mokestinę sistemą, gerinant švietimą, matomos ir tendencijos, kad į užsienį išvykusi lietuvių diaspora dabar grįžta daug didesniais tempais negu išvyksta iš Lietuvos.
„Kai kurie sektoriai, kuriuose reikia to fizinio darbo, yra imlūs technologiniam atsinaujinimui, robotizacijai ir panašiai, tai čia svarbu, kad valstybė padėtų tokioms įmonėms modernizuotis ir optimizuoti tą skaičių žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų kitas darbo vietas užpildyti“, – teigė jis.
„Turime įtampų darbo rinkoje, bet natūralu, kada bent keletą metų iš eilės vidutinis darbo užmokestis augo dviženkliais tempais. Sunku, bet tų įtampų išgyvensim“, – pridūrė Seimo narys.
Migracijos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių padaugėjo 15 proc. – nuo 189 411 asmenų 2023 m. pradžioje iki 221 848 užsieniečių, teisėtai gyvenusių mūsų šalyje 2024 m. sausio 1-ąją.
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro Ukrainos piliečiai, nors per metus jų sumažėjo. Šių metų pradžioje šalyje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. ukrainiečių, pernai tokiu pat metu – beveik 95 tūkst. Daugiau kaip 52 tūkst. tokių asmenų Lietuvoje gyveno naudodamiesi Ukrainos karo pabėgėliams taikomi laikinosios apsaugos mechanizmu.
Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius padidėjo nuo beveik 49 tūkst. asmenų pernai sausį iki daugiau kaip 62 tūkst. baltarusių šių metų pradžioje.
Trečios pagal skaitlingumą užsieniečių grupės – Rusijos piliečių – statistika pakito minimaliai. Užsieniečių iš šios šalies padaugėjo vos šimtu, iki 15,8 tūkst.
Ryškų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių statistikos pokytį nulėmė darbo migrantų iš Centrinės Azijos valstybių atvykimas.
Linksta pritarti lošimų reklamos draudimui
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas sako po pateikimo palaikysiantis siūlymą uždrausti azartinių lošimų reklamą. Pasak jo, ši rinka turi būti reguliuojama ir dabartinė situacija yra „nepriimtina net ir liberalui“.
„Dėl reklamos draudimo man atrodo tai nėra susiję su Šarūno Stepukonio atveju, apskritai matant statistiką, įvertinant visą padėtį, tam tikras įstatymas ir lošimų reklamos draudimas, kurį užregistravo kolegos Seime, jis gal jau rytoj bus pateiktas Seimui svarstyti, matysim, kaip bus toliau“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Aš esu linkęs pritarti pateikimo stadijoje. Manau, kad tai yra rinka, kuri neturėtų būti nereguliuojama. (...) Net ir liberalui dabartinė situacija neturėtų atrodyti priimtina“, – kalbėjo jis.
V. Mitalas aiškino, kad permainos šioje srityje brendo jau kurį laiką, o esminius pokyčius, susijusius su lošimų priklausomybe, turėtų neužilgo pateikti Finansų ministerija.
„Esminiai pokyčiai, kurie susiję su lošimų priklausomybe, turėtų ateiti iš Finansų ministerijos, žinau, kad ji juos ruošia, dabar gal jau derina su visuomene. Lietuvoje yra toks reguliavimas, kad net patys lošimų namai matydami, kad žmogus gali turėti problemų, neturi jokių teisinių instrumentų jį sustabdyti“, – tikino Seimo vicepirmininkas.
„Man atrodo, kad kai kuris verslas yra pakankamai brandus ir gali padėti žmogų sustabdyti ir tada, kai jam be galo nesiseka ir jis turi didelę priklausomybę. Tam tikri reguliavimo dalykai apie atsakingo lošimo principus ateis iš Finansų ministerijos“, – pažymėjo jis.
Antradienį Seime buvo numatyta pateikti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuoto projekto svarstymas atidėtas iki kito posėdžio.
Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.
Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.
Projekto iniciatoriai tvirtina, kad akivaizdu, jog šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti. Pavyzdžiui, šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti.
Uždraudus azartinių lošimų reklamą, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2028 m. sausio 1 d.
Šalies sporto federacijos siūlymą vertina neigiamai, akcentuodamos galimas prarastas pajamas. Taip pat Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA), dvi didžiausios šalies žiniasklaidos grupės ir daugiau nei 30 žiniasklaidos priemonių kreipėsi į Seimo seniūnų sueigą ir visus parlamentarus, prašydamos atidėti M. Lingės teikiamą projektą.
