Tai ne pirmas kartas, kai į Delfi kreipėsi žmogus, iš kurio sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai už „Wolt“ paslaugas, kuriomis jis nesinaudojo. Lapkričio pabaigoje su redakcija susisiekė žmogus, iš kurio sąskaitos buvo nuskaityti 400 eurų.
Kortelės net nebuvo pridėjęs
Tačiau Kretingoje gyvenantis Kęstutis susidūrė su ženklesniu netekimu – prieš pat Naujuosius jis pastebėjo, kad gruodžio 27 dieną iš jo sąskaitos per keturis mokėjimus buvo nuskaičiuoti 1400 eurų.
„Gal kortelės duomenys buvo pavogti. Buvo „City Bee“ istorijų, bet kortelę internete mažai kur naudoju. Įdomiausia, kad ne pirmą kartą panaši istorija nutinka su „Wolt“, – nuostabos neslėpė jis.
Keisčiausia tai, kad nors kretingiškis turi „Wolt“ paskyrą, savo kortelės duomenų joje nėra pridėjęs, taip pat nėra atlikęs jokių užsakymų.
„Kretingoje „Wolt“ net neveikia. Programėlę parsisiunčiau, kai dar gyvenau Klaipėdoje, bet taip nieko ir neužsisakiau“, – teigė vyras.
Kreipusis į „Wolt“ šio atstovai jam paaiškino, kad kortelės duomenys galimai buvo pavogti, o užsakymai atlikti iš kitos paskyros.
Tiesa, kaip įvardijo Kęstutis, pinigus jam pavyko atgauti – užpildžius ginčytinos operacijos mokėjimo kortele prašymą pinigus grąžino bankas.
Bankas, kurio paslaugomis naudojasi Kęstutis, Delfi komentavo, kad minimu atveju kliento duomenys galėjo būti perduoti sukčiams, o šie, banko teigimu, mėgsta atsiskaitinėti „Wolt“ ir „Bolt“ platformose.
„Wolt“: didelė tikimybė, kad kliento duomenys buvo pavogti
„Wolt“ operacijų vadovas Julius Kalvaitis patvirtino, kad klientas nėra atlikęs užsakymų iš savo paskyros, nėra pridėtas joks mokėjimo būdas.
„Iš pateiktos informacijos susidaro įspūdis, jog kažkas be savininko žinios naudojasi jo mokėjimo kortele. Yra didelė tikimybė, kad kliento kortelės duomenys buvo pavogti ar išvilioti“, – sakė J. Kalvaitis.
Jis pridūrė, kad įmonė jau yra susidūrusi su panašiais atvejais ir kiekvieną kartą jiems pasitaikius bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, suteikia visą tyrimui reikalingą informaciją.
„Tad jeigu užsakymų nedarė prieigos prie mokėjimo duomenų turintys artimieji, raginame klientą nedelsiant užblokuoti kortelę ir kreiptis į policiją. Jeigu klientas galėtų su mumis susisiekti per „Wolt“ programėlę iš savo paskyros ir pasidalinti detalia mokėjimų informacija: konkrečiomis pervedimų sumomis, valiuta ir laiku, tai mums padėtų identifikuoti šiuos mokėjimus“, – komentavo „Wolt“ atstovas.
Patarimai, kaip neįkliūti sukčiams
Lietuvos bankas nurodo, kad pastebėjus neautorizuotą mokėjimą reikėtų kuo skubiau susisiekti su savo finansų įstaiga. Jei mokėjimo kortelės duomenys buvo pavogti, reikėtų kuo skubiau ją užblokuoti, kad sukčiai nenusirašytų dar daugiau lėšų.
„Praneškite teisėsaugos institucijai visą turimą informaciją, informuokite Lietuvos banką. Jis turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias svetaines“, – nurodo reguliuotojas.
Patariama niekam neatskleisti savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų, PIN kodo, mokėjimo kortelės CVV kodo, kortelės numerio, el. bankininkystės naudotojo ID.
„Būkite atsargūs dalydamiesi bet kokio pobūdžio informacija socialiniuose tinkluose, venkite įrašyti asmeninio pobūdžio informaciją viešojo naudojimo kompiuteriuose. Naudokite galiojančią antivirusinę programą, naudokitės tik oficialia mokėjimo paslaugų teikėjo mobiliąja programėle, po kiekvienos sesijos atsijunkite. Niekada neįvedinėkite PIN kodų ar kitų duomenų puslapiuose, kurių patikimumu nesate visiškai tikri“, – patarimus teikia centrinis bankas.
