Anot ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėjos Tomos Sasnauskienės, vertinant istoriškai, iš vienos VTL emisijos valstybė pasiskolindavo apie 1 mln. eurų. 4 mln. eurų siekė didžiausia pasiskolinta suma.
„Žiūrint istoriškai, viena VTL emisija pas mus buvo iki 1 mln. eurų. Maksimali, kokią esame turėję, turbūt kokie 4 mln. eurų. Manome, kad panašiai turėtų būti ir šiuo metu“, – pirmadienį LRT radijui sakė T. Sasnauskienė.
Jos teigimu, ministerija neturi užsibrėžusi konkretaus rodiklio, kiek VTL turėtų būti išplatinta.
„Konkretaus tikslo, kad norime išplatinti kažkiek milijonų neturime. Čia daugiau yra priemonių diversifikavimas ir gyventojams sudaroma galimybė skolintis“, – teigė V. Sasnauskienė.
VTL pradėti platinti nuo šio pirmadienio – už naują vienerių metų trukmės VTL emisiją bus mokamos 3,7 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins du ministerijos atrinkti komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“.
„Swedbank“ VTL platins interneto banke, SEB – tiek internetu, tiek banko padaliniuose. Pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL.
Penktadienį nustatytose VTL emisijos sąlygose numatyta, kad pirmoji taupymo lakštų emisija bus platinama rugpjūčio 7–21 d., o išperkama 2024 m. rugpjūčio 22 d. Vieno VTL kaina sieks 100 eurų.
VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos galės įsigyti tik fiziniai asmenys. Anot ministerijos, VTL yra saugi investicija, kuri panaši į indelius banke – tik šiuo atveju gyventojai santaupas patiki Vyriausybei.
Vyriausybė anksčiau jau skolinosi tiesiogiai iš gyventojų, platindama VTL su pertraukomis nuo 1999 m. iki 2021 m. Ministerija VTL grąžino siekdama suformuoti dar vieną skolinimosi priemonę, pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas jų santaupas.
