Savo ruožtu Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė ūkininkų organizacijų pasiūlymams bei siūlys Seimui dabartinio GPM modelio nekeisti.
Pasak finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, mokestinių pakeitimų pakete paliekamos „tam tikros lengvatinės sąlygos“.
„Žemės ūkis, maisto gamyba yra labai svarbūs ir tam tikros lengvatinės sąlygos, vis dėlto žemės ūkiui pasilieka“, – trečiadienį KRK posėdyje tvirtino R. Bilkštytė.
Kaip komiteto nariams tvirtino R. Bilkštytė, peržiūrėjus tarptautinę praktiką, ministerija siūlo neapmokestinti šeimos nariams tęstiniam ūkininkavimui perleidžiamų ūkių.
GPM mokesčio tarifą mažas pajamas iš žemės ūkio veiklos – nepriklausomai nuo apyvartos –gaunantiems asmenims reformos rengėjai mažina iki 3 proc.
„Jei yra pelnas iki 15 tūkst. eurų, GPM tarifas būtų 3 proc. Tai yra sumažinta“, – pažymėjo R. Bilkštytė.
Pasak jos, kartu norima GPM neapmokestinti žemės ūkio pajamų, jei ūkininkas mokestiniu laikotarpiu neprivalo ir nėra registruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.
„Dabar egzistuoja, kad jei yra pajamos iki 45 tūkst. eurų, GPM – nei 3 proc., nei 1 proc. – ūkininkas nemoka. Dėl to, kad didiname PVM ribą iki 55 tūkst. eurų, tame tarpe smulkūs ūkininkai su didesne apyvarta galės nemokėti GPM“, – aiškino viceministrė.
Dar ministerija pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems ūkininkams ketina leisti nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti išlaidas už įsigytą techniką neribojant jos amžiaus.
„Net jei ir įsigytų kelių metų senumo žemės ūkio techniką, irgi galėtų taikyti (pajamų atskaitymą – ELTA). Tas ūkių, technikos atsinaujinimas sudaro sąlygas investicijoms“, – sakė R. Bilkštytė.
Kartu ji pažymėjo, jog daugumoje valstybių apmokestinamos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos, ko Lietuvoje nėra. Joms pritaikius GPM, į biudžetą esą pavyktų surinkti apie 17 mln. eurų, kurie, viceministrės teigimu, ministerijos „paliekami ūkininkų reikmėms“.
Galiausiai, pasak R. Bilkštytės, ministerija siūlo nebeleisti nuo paties ūkininko apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.
„Kadangi galutinės GPM apmokestinamos pajamos, atskaičius visas sąnaudas ūkininkui, yra tos pajamos, kurias ūkininkas kaip asmuo gali naudoti asmeninėms reikmėms“, – dėstė ji.
Vis tik žemdirbiai toliau galės prie nepamokestinamų išlaidų įtraukti už pasamdytus darbuotojus sumokėtus VSD ir PSD.
Parlamentarai ir ūkininkai mokesčių reformą toliau kritikuoja
KRK narys Juozas Baublys po viceministrės pristatymo replikavo, kad žemės ūkio sektorius yra specifinis, jam reikia ne lengvatų, o kitokio apmokestinimo režimo.
„Nematau aš tų lengvatų, tai yra skirtingi apmokestinimai. Ūkininkai per savo gyvenimą padaro 40–50 apyvartų. Kalbėkime apie skirtingą apmokestinimą, bet ne apie lengvatų suteikimą“, – sakė J. Baublys.
Komiteto parlamentaras Kęstutis Mažeika teigė, kad mokesčių reforma pakenks smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kurie turi didesnę apyvartą ir turi mokėti PVM.
„Reikia kalbėti apie pakankamai smulkų, apie 20 ha ūkį, kuris kulia 6–7 tonas grūdų, juos parduoda. Jei dar nusipirkęs kažkokią įrangą pagal ES priemonę, yra PVM mokėtojas ir jau patenka į tų didesnių mokesčių sumą. Jie jam bus praktiškai nepakeliama našta“, – kalbėjo K. Mažeika.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko teigimu, pasitaiko atvejų, kai ūkiai mokesčiams ir kitiems mokestiniams įsipareigojimams privalo atidėti ir daugiau nei pusę visų pajamų.
Jo pavyzdžiu, Kėdainių rajone esančiam 20 ha daržovių ūkiui nuo 40 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų kasmet tenka mokėti 15 tūkst. eurų paskolą už įsigytą dirbamą žemę, GPM ir kitus mokesčius.
„Šeimai pragyvenimui lieka ne 40 tūkst., o 25 tūkst. eurų. Dabar mokesčiai: nuo 40 tūkst. eurų turi susimokėti 15 proc. GPM (6 tūkst. eurų), 12,52 proc. VSD, 6,98 proc. PSD (bendroje sumoje – 7,8 tūkst. eurų). Iš viso šeima sumoka 13,8 tūkst. eurų mokesčių nuo 25 tūkst. eurų“, – kalbėjo A. Macijauskas.
„Tai yra 55 proc.“, – pažymėjo jis.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis kritikavo, jog tarp leidžiamų atskaityti sąnaudų neįtraukiami kaštai už įsigytą žemę. Pasak jo, įsigytą dirbamą žemę būtų galima apmokestinti ją parduodant.
„Jei ūkininkas uždirbęs 100 tūkst. nusiperka žemės už 98 tūkst. eurų ir ta žemė į jokias sąnaudas neįtraukiama, kaip jam išgyventi.
Nejaugi sunku padaryti, kad žemės ūkio paskirties žemė „atsistotų“ kaip investicija, o ją parduodant, nesvarbu po kiek metų, nuo jos nusiskaičiuotų mokesčiai“, – dėstė S. Daniulis.
Galvijų ir veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė siūlė palikti esamą tvarką, nekeisti nei GPM tarifo, nei nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų nuleisti apatinę ribą, nuo kurios pradedamas mažinti mokestinis kreditas. Ji taip pat ragino nekeisti VSD ir PSD atskaitymo tvarkos, esą tai ūkininkams yra „privalomi mokesčiai“.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, taip pat siūlęs nekeisti esamo apmokestinimo, pabrėžė, jog Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje ES, be kitų mokesčių, turi mokėti žemės mokestį.
Tuo tarpu komiteto nariams pasisakiusi europarlamentarė Aušra Maldeikienė kritikavo žemdirbių poziciją, esą šie siekia turėti lengvatų, nors gauna „kosmines“ ir didesnes, nei, jos pavyzdžiu, neįgaliesiems skiriamas išmokas, be to, už jas nemoka mokesčių.
„Atimate iš mokytojų pinigus, jūs atimate pinigus iš gydytojų. Ir visą laiką verkiate. Ar jums, dažniau vyrai, ne gėda“, – replikavo A. Maldeikienė.
Aštriai į europarlamentarės pasisakymą reagavę parlamentarai ir sektoriaus atstovai pažymėjo, kad tiesioginės išmokos ūkiams ES mastu yra mažos, o dažnai ūkininkaujantys asmenys užsiima ir kita veikla.
Pritarė ūkininkų pasiūlymams
Tuo metu KRK posėdyje pritarė iniciatyvoms palikti esamą reglamentavimą. Posėdyje palaikymo bendru sutarimu sulaukė paties komiteto, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio tarybos pasiūlymai.
Siekiama, jog nekistų GPM, toliau į atskaitomų pajamų sumą būtų įtraukiamos VSD ir PSD įmokos.
„KRK nepritaria mokestinės naštos ūkininkams didinimui, siūlymui mažinti apmokestinamųjų pajamų ribas dirbantiems individualiai ir GPM procento didinimui. Siūloma palikti esamą reglamentavimą. (...)
Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą, KRK siūlo sumokėtas VSD ir PSD įmokas priskirti prie ribojamų dydžių, leidžiamų atskaitymų GPM atžvilgiu, todėl komitetas siūlo palikti galiojantį dabartinį reglamentavimą“, – posėdyje kalbėjo KRK narys Jonas Gudauskas.
R. Bilkštytė teigė, jog Finansų ministerija negali pritarti KRK pasiūlymams, kadangi tai neatitiktų Vyriausybės programoje numatytų įsipareigojimų peržiūrėti esamas mokestines lengvatas.
Daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka. GPM įstatymo projekte mokesčio tarifą iki 2026 m. siūloma palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Pagrindiniu Seimo komitetu, kuriame svarstoma reforma, paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
