Konkurencijos taryba teikė pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę daug elektros naudojančioms įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Remiantis viešai skelbiama informacija, tokia privilegija galėtų pasinaudoti trys bendrovės: „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“.
Konkurencijos tarybos nuomone, įstatymo nuostata, numatanti galimybę sugrąžinti dalį VIAP mokesčio, turėtų būti svarstoma tik prieš tai suderinus valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija.
Konkurencijos taryba vertino ir vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatytas elektros sistemos rezervo poreikis 2018-iesiems ir jo užtikrinimo paslauga pavedama teikti Lietuvos elektrinei, bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui.
Konkurencijos taryba nuosekliai laikosi pozicijos, jog sistemos rezervų užtikrinimo paslaugai teikėjas ar teikėjai turi būti parinkti įvykdžius konkurencingą atrankos procedūrą, ir yra rekomendavusi įtvirtinti detalius sistemos rezervo paslaugos reikalavimus, kad būtų galima objektyviai parinkti vieną ar kelis teikėjus. Tačiau į Konkurencijos tarybos įspėjimus dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos nebuvo atsižvelgta.
„Valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai ir gavus jos pritarimą.
Priešingu atveju, teikiama valstybės pagalba būtų laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis“, – sakė Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.
DELFI atsiųstame Energetikos ministerijos komentare rašoma, kad: „VIAP mokesčio diferencijavimas nėra išskirtinis siūlymas - 6 iš 10 Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių taiko VIAP mokesčio diferencijavimą gerinant verslo sąlygas ir šalies konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas – Latvija, Rumunija, Slovėnija, Lenkija, Bulgarija, Čekija. Diferencijuoją VIAP mokestį elektros energijai imliai pramonei taiko ir kitos ES šalys – pavyzdžiui, Vokietija. Tai lemia, kad šiandien Lietuva yra nekonkurencinga pritraukiant elektros energijai imlius gamybos projektus – elektros energijos kainą pramonei yra 10 proc. - 20 proc. didesnė negu 6 Centrinės ir Rytų Europos regiono valstybėse (Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje)".
Dėstoma, kad „VIAP mokesčio diferencijavimas galėtų įsigalioti tik galutinai suderinus valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija. Planuojama, kad valstybės pagalbos derinimas su Europos Komisija vyks paraleliai su teisės aktų svarstymu Vyriausybėje ir Seime".
Rašoma, kad pasiūlyme numatyti saugikliai, kad lengvata galėtų pasinaudoti tik tos įmonės, kurios neturi įsiskolinimų už VIAP. Be to, gauta AEI rinkliavos lengvata turės būti investuojama į energetinį efektyvumą.
Energetikos ministerijos teigimu, VIAP mokesčio diferencijavimas parengtas pagal Europos Komisijos 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires bei bus taikomas tiek veikiančioms, tiek naujai įsikuriančioms elektros energijai imlioms įmonėms – todėl konkurencija nebus apribota.
