„Svarbiausi veiksniai, teikiantys pagrindo didinti BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei mažinti nedarbo ir infliacijos perspektyvas – rekordinis javų derlius ir toliau sparčiai augantis Lietuvos eksportas, nepaisant nuosmukio Europos Sąjungoje”, pranešime nurodo ministerija.
“Sulaukę Statistikos departamento paskelbto šių metų trečiojo ketvirčio ūkio raidos antrojo įverčio, tiksliname numatomus šių metų rodiklius. Ūkis auga sparčiau nei buvo numatyta centriniame ekonominės raidos scenarijuje prieš metus, sparčiau gerėja ir darbo rinkos rodikliai. Tai teikia dar daugiau pagrindo sakyti, kad pagrindinė pastarųjų ketverių metų viešųjų finansų užduotis – grąžinti viešųjų finansų deficitą į Mastrichto sutarties rėmus - bus įgyvendinta. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir eksporto sukuriama pridėtoji vertė yra apmokestinama mažiau nei kitų sektorių, šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet. Taigi, atsakingos fiskalinės politikos tąsa, išlaidų augimo valdymas, siekiant subalansuotų ir saikingai perteklinių viešųjų finansų artimiausiu trejų metų laikotarpiu turi išlikti vienu pagrindinių būsimosios Vyriausybės darbotvarkės uždavinių“, - sakė laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Toliau sparčiai augant eksportui ir daugėjant laisvų darbo vietų skaičiui, nedarbo lygis mažėja greičiau, nei buvo numatyta rugsėjo mėn.: 2012 m. jis sudarys 13 proc., o 2013 m. – 11,5 proc., t. y. atitinkamai 0,8 ir 1,3 procentinio punkto mažiau nei buvo numatyta rugsėjo mėn. paskelbtame scenarijuje.
Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio prieš mokesčius (įskaitant individualiąsias įmones) augimas 2012 m. paspartės 0,4 procentinio punkto – iki 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) sudarys 3,1 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau, nei numatyta rugsėjo mėn.
