Visgi, anot jo, egzistuojanti galimybė, kad dėl daugelio debatų ir nesutarimų, noras tokį mokestį priimti Seime galintis „nublėsti“.
„Aišku, kad toks mokestis papildytų biudžetus savivaldybių. Ir reikia pasakyti, kad tai pozityvas, kuris kažkaip mažai akcentuojamas. Ir reikia turbūt ir žmonėms pasakyti, kad jeigu toks mokestis bus priimtas, dėl ko aš asmeniškai abejoju, jis bus naudojamas gerinant jų aplinką“, – ketvirtadienį TV3 televizijai teigė M. Sinkevičius.
„Prisimenu pirmą iteraciją ir bandymą, kai toks mokestis buvo įvedamas ir visos diskusijos ir noras nublėso. Nesu tikras ar dabar nenublės“, – pridėjo jis.
LSDP vicepirmininkas taip pat paminėjo, kad jis šį mokestį supranta kaip „tematinį“. Tad, pasak jo, gauti pinigai būtų investuojami į savivaldybių viešąsias erdves.
„Tai savivaldai būtų papildomas pajamų šaltinis. Aš manau, kad savivaldos merai ir kolegos supranta, kad tai turėtų būti ir mokestis tematinis, ir jo panaudojimas tematinis. Kitaip tariant, apmokestinus nekilnojamą turtą, tie pinigai būtų naudojami tvarkyti keliams, tvarkyti aikštelėms“, – tikino jis.
Galiausiai M. Sinkevičius paminėjo, kad kadangi šis mokestis dalinai priklausantis nuo merų ir jų tarybų veiksmu, gali būti, kad praktikoje jis gausis kaip galima mažesnis arba netgi artimas nuliui.
„Yra skaičiavimas pagal medianas, kas daugeliui žmonių galbūt sudėtinga suprasti. Bet yra pasakomas ir koeficientas, nuo-iki. Ir tam tikruose rėmuose kaip ir norėsi, taip ir darysi. Aš atsimenu savivaldos rinkimus. Ir visi kalbėdami apie mokesčius, visada žada mažiausius. Ta prasme, čia yra ir pavojus, leidus savo diskrecija pasirinkti, kas reiškia, kad toks mokestis bus kaip galima arčiau nulio“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
