Prekybos tinklų mokesčiu siekiama, kad nuo 2020 metų daugiau nei 2 mln. eurų mėnesinių pajamų už prekes iš gyventojų gaunančios įmonės nuo šią ribą viršijančios sumos mokėtų 1 proc. mokestį. Numatytos išimtys pajamoms iš prekybos vaistais, energija ar jos produktais (pavyzdžiui, degalais).
Finansų ministerija buvo paskaičiavusi, kad iš šio mokesčio būtų surenkama 31,9 mln. eurų, skaičiuota, kad mokestį mokėtų 27 įmonės. Tačiau Vyriausybės posėdyje dalyvavusi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė tikino, kad mokestį mokėtų daug daugiau įmonių.
Kiek įmonių susidurs su mokesčiu iki galo aišku nėra
DELFI jau skelbė, kad Finansų ministerija pateikė duomenis, kad mokestį turėtų mokėti 27 įmonės – nurodytos jų veiklos kryptys, apyvartos. Tačiau neskelbti konkrečių įmonių pavadinimai.
Vyriausybės posėdyje R. Vainienė teigė, kad remiantis 2018 m. duomenimis, mokestį mokėtų 92 įmonės, o jų apyvarta – 11,1 mlrd. eurų. Tad, jos teigimu, būtų surenkama daug daugiau į biudžetą nei 32 mln. eurų. DELFI pasitikslino, kokiai duomenimis rėmėsi R. Vainienė. Jos teigimu, remtasi Statistikos departamento pateikta informacija.
„Creditreform Lietuva“ remiantis Registrų centro duomenimis pateikė 62 įmonių sąrašą, kurios verčiasi mažmenine prekyba, o metinė jų apyvarta yra didesnė nei 24 mln. eurų.
Tiesa, skelbta, kad mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo fiziniams asmenims parduotų prekių pajamų. Tad išskyrus tik šiuos pardavimus, įmonių atsidūrusių sąraše apyvartos gali būti mažesnės.
Be to, reiktų atkreipti dėmesį, kad šioje lentelėje atsiduria ir degalinių tinklai. Pagal įstatymą, išimtis būtų taikoma degalus pardavinėjančioms įmonėms. Tačiau viskas galėtų keistis, jei paaiškėtų, kad didžiulę apyvartą jos generuoja iš prekybos kitais produktais. Tai DELFI dar ankstesnėje publikacijoje sakė vienas iš projekto iniciatorių „valstietis“ Tomas Tomilinas.
„Kai kurios degalinės dabar tampa prekybos centrais“, – sakė jis.
DELFI teiravosi, ar mokėtojais gali tapti automobilių salonai, nekilnojamojo turto įmonės.
„Jei bus klausimų, mes svarstysime pataisas, išimsime tai, ko ten neturi būti. Čia kalbama tik apie mažmeninę prekybą“, – tuomet komentavo T. Tomilinas.
DELFI susisiekus su T. Tomilinu jis nurodė, kad plačiau pakomentuoti sąrašą įmonių, kurios patektų į mokesčio ribas, turėtų Finansų ministerija.
Finansų ministerija atsiųstuose atsakymuose nurodė, kad 27 įmonių, kurios galimai turėtų mokėti prekybos tinklų mokestį, sąrašą sudarė atsižvelgiant į nurodytą „mažmeninės prekybos“ veiklą bei atsižvelgus į įstatymo projekte nurodytą apyvartą bei kitas sąlygas.
Teirautasi ir to, ar yra galimybių išskirti, kiek degalinės uždirba iš kitų nei degalai prekių pardavimo. Taip pat teirautasi, ar Finansų ministerija gali paneigti tai, kad iš tiesų mokestį mokančiųjų ratas bus daug platesnis nei 27 įmonės.
„Atkreipiame dėmesį, kad gali būti įmonių, nurodžiusių, kad vykdo kitą nei „mažmeninė prekyba" veiklą, tačiau dalį pajamų gaunančių iš mažmeninės prekybos. Dėl administracinių duomenų ribotumo nėra galimybės tiksliau įvertinti tokių įmonių skaičiaus“, – rašoma gautame atsakyme.
Biudžeto projekto priėmimas artėja, į jį įtrauktos ir pajamos iš naujo prekybos tinklų mokesčio, tačiau konkretaus atsakymo, kiek vis dėlto įmonių turėtų mokėti šį mokestį nėra.
Diskusijos vis dar vyksta
Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė prekybos tinklų mokesčiui, tačiau paragino Seimo narius atkreipti dėmesį į galimas rizikas. Nutarimo projekte raginama organizuoti konsultacijas dėl šio mokesčio poveikio, įvertinti tai, ar toks mokestis suderinamas su ES teisės normomis bei įvertinti numatomą įsigaliojimo datą.
Premjeras Saulius Skvernelis kalbėdamas „Žinių radijuje“ teigė, kad yra rizikos, jog kai kurie verslai mokestį gali perkelti ant vartotojų pečių.
„Yra dalis verslo, kuris papildomas sąnaudas perkelia tik ant vartotojo pečių, bet niekada to nedaro savo pelno maržos sąskaita. (...) Rizikos yra, dėl to ir Vyriausybėje, pritardami Seimo narių projektams dėl šitų dviejų mokesčių (stambių prekybos centrų ir bankų. – ELTA), labai aiškiai pabrėžėme tolesnių diskusijų būtinybę (...) ir atitikimą Europos teisei, mūsų nacionalinei teisei (...). Taip kad manau, jog čia taškas dar nepadėtas ir tos diskusijos bus tęsiamos Seime“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė premjeras.
Dėl mokesčio raginama kreiptis į Europos Komisiją. Vyriausybės posėdyje kalbėta, kad Lenkijos ir Vengrijos bylos dėl panašaus prekybos tinklų mokesčio vis dar yra ES Teisingumo teisme, galutinis sprendimas nėra paskelbtas.
Seimo valdyba yra nusprendusi, kad valdančiųjų planuojamą naują prekybos tinklų mokestį taip pat turės įvertinti ir nepriklausomi ekspertai.
