aA
Lyginant 2017 ir 2018 metų rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., bet socialinės išmokos tam įtakos neturėjo, teigia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
© DELFI / Andrius Ufartas

Antradienį Vilniuje surengtoje diskusijoje pristatyti audito „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ rezultatai.

„Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas pranešė, kad absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2018 metais sumažėjo 2,7 proc. punkto, o skurdo rizikos lygis nepasikeitė. Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.

Skurdo rizikos riba, tai – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

2018 metais absoliutaus skurdo riba buvo 245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 515 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Kaip pasakojo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, iš 426 audito metu vertintų namų ūkių tik 14 proc. paramos gavėjų minimalūs vartojimo poreikiai buvo užtikrinti.

„Tik 3 proc. paramą gaunančių vienišų asmenų vartojimo poreikiai buvo užtikrinti, tačiau 56 proc. paramą gaunančių šeimų su 3 ir daugiau vaikų vartojimo poreikiai buvo užtikrinti“, – dėstė ji.

Nustatyta, kad savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinėms paramos priemonėms išlieka nepatenkintas.

Pastebima, kad savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad pernai socialinėms pašalpoms, paslaugoms ir kompensacijoms panaudota apie 271 mln. eurų. Dėl šių lėšų skurdo lygis sumažintas 6,8 proc. punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 5,7 proc. punkto.

Audito duomenimis, 46 proc. pašalpos gavėjų pašalpą gavo ilgiau nei vienerius metus, 82 proc. pašalpos gavėjų negavo papildomos pašalpos įsidarbinus, 94 proc. asmenų baigusių Užimtumo didinimo programą išsilaikė darbo rinkoje ne ilgiau nei 3 mėnesius.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Domantas Pipas

Mokesčių klausimas

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis sakė, kad į audito ataskaitą dėmesį reikėtų atkreipti Prezidentūros atstovams.

„Pokytis yra – pinigų sumos auga, bet pasyvus pinigų dalinimas visiškai nesprendžia skurdo problemos. Mes matome piktnaudžiavimą, – sakė jis. – Ypač svarbus bendradarbiavimas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių asociacijos.“

Prie pasyvių pinigų B. Gruževskis priskyrė ir vaiko pinigus. „Jie nemažina atskirties. Mums reikia kovoti su tuo“, – sakė jis.

Profesorius pabrėžė, kad šalyje reikia užtikrinti efektyvią perskirstymo sistemą.

„Esant efektyviam mechanizmui – mokesčių sistemai – galima užtikrinti sąlygas, kas atsirado Skandinavijos šalyse. Jei tokios sistemos nėra, dosni socialinė parama prie žemo perskirstymo yra neefektyvi. Faktiškai – iš darbo vietos atnešamas skurdas“, – aiškino B. Gruževskis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sakė, kad Lietuvoje mėgstama kurti naratyvą esą tai „pašalpinių valstybė“.

„Yra tik 70 tūkst. žmonių, kurie gauna šias pašalpas, tai 2 proc. gyventojų. Neturime galvoti, kad valstybės paramos sistema yra piktnaudžiavimas“, – kalbėjo jis.

Viceministras pastebėjo, kad pinigų socialinei pagalbai nepanaudojimas nėra tik Lietuvos problema.

„Labai svarbus savivaldybių vaidmuo. Ypač, kai kalbame apie tai, kad jų kišenėse yra visi įrankiai pagelbėti žmonėms. Tai ir piniginė pagalba ir socialinės paslaugos. Kaip surasti efektyviausią modelį? Kiekvienoje savivaldybėje yra vis kitaip“, – teigė E. Bingelis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė kalbėjo, kad socialinės apsaugos sistema reformuojama nuolat.

„Savivaldybių specialistų požiūriu, vienas esminių dalykų, ką pavyko padaryti, buvo tai, kad pavyko padaryti norma tai, kad reikia dirbti, turėti legalių pajamų, kad tokį modelį matytų vaikai. Tada jie supranta“, – dėstė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.5000

Nausėda pasigedo „įtikinamos komunikacijos“ kviečiant gyventojus kaupti senatvei (12)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigedęs „įtikinamos komunikacijos“ kviečiant gyventojus...

Emigrantai nesulaukia politikų sprendimo dėl sveikatos draudimo mokesčio amnestijos (77)

Emigrantams nesulaukiant politikų žadėtos Privalomojo sveikatos draudimo ( PSD ) mokesčio...

„Huawei“: Vašingtono „juodasis sąrašas“ – neteisingas ir politiškai motyvuotas

JAV vyriausybės sprendimas į „juodąjį sąrašą“ įtraukti daugiau su „ Huawei “...

Šiaurės Korėjos sostinėje atidaryta architektūros paroda

Pirmadienį, rugpjūčio 19 d., Pchenjane esančiame mokslo ir technologijų centre Sci-Tech Complex...

Kiek įrašų reikia sėkmingai socialinių tinklų kampanijai? (1)

Dažnas verslininkas, pradėjęs domėtis socialinių tinklų komunikacija , susiduria su nuomone,...

Top naujienos

Lietuvos vežėjai prognozuoja – laukia didelė krizė (431)

Jau kitais metais vežėjai baiminasi susidursiantys su didžiule krize. Nuo 2020-ųjų vidurio bus...

Politologas: nors konservatoriai dabar populiariausi, jų laukia sunkiausi rinkimai (174)

Antradienį neeilinės Seimo sesijos metu tvirtinama Vyriausybė sukėlė abejonių konstitucinės...

Imperiją sukūręs milijardierius ruošiasi trauktis: žinomiausiai Europos technologijų bendrovei jis parengė staigmenų

Hasso Plattneris net neturėjo savo nuosavo kompiuterio, kai įsteigė savo programinės įrangos...

Ulanovas: mūsų tradicijos gilios – būtų fiasko neįveikti grupių etapo (36)

Edgaras Ulanovas – vienas iš penkių Kauno „Žalgirio“ atstovų likusiame Lietuvos krepšinio...

Sinoptikai ragina pasiruošti: trečiadienį šalį merks gausūs lietūs (5)

Ties kontrastingu šaltuoju atmosferos frontu susidaręs vandeningas ciklonas trečiadienio rytą ir...

Michaelo Jacksono pritariančiąja vokaliste buvusi Sheryl Crow prisimena mačiusi „išties keistą“ popmuzikos karaliaus elgesį

Sheryl Crow prisiminė per savo darbo su Michaelu Jacksonu metus mačiusi „išties keistų“...

Skandalingai vizitą Ukrainoje pradėjusi Sara Netanyahu: kas ji? (132)

Dviejų dienų vizitas Ukrainoje Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu prasidėjo ne itin maloniai,...

Vokietija krizės atveju sau galėtų skirti 55 mlrd. dolerių (22)

Šalies finansų ministras Olafas Scholzas užsiminė, kad, kilus ekonominei krizei, Vokietija...

Septynių vaikų motina: vaikas buvo atimtas neteisėtai (202)

Kauno apylinkės teisme baigiama nagrinėti Evelinos Geležiūnienės smurto prieš mažametį byla....

Leškų skandale tašką dedanti trenerė Rapšiui planuoja kitokį sezoną (51)

Danas Rapšys namų nematė du mėnesius, per kuriuos patyrė tiek nuotykių, kad užtektų ir...