Išvardijo galimus pokyčių variantus
Kaip teigė Seimo ir Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, svarbu suprasti, kad, norint apginti šalį ir, kad saugumas Lietuvoje didėtų, reikia tikro susitelkimo.
„Aš tikiuosi, kad tas gali atsirasti susitikimuose ar politinių partijų gynybos susitarimo atnaujinime, kurį, vis tik, vertėtų atnaujinti“, – teigė jis.
Tiesa, kai kam nerimą kelia būtent artėjantys rinkimai, esą tai yra tas metas, kada patys politikai jautriai reaguoja į žmonių nuomones, kurios, kalbant apie, pavyzdžiui, didesnius mokesčius, gali būti itin skeptiškos. Vis dėlto, V. Mitalo manymu, variantų ir būdų, kaip susikalbėti, gali būti įvairių.
„Aš manau, kad čia yra tikrai nemažai variantų. Laisvės partija prieš daugiau nei savaitę savo suvažiavime priėmė rezoliuciją, kurioje identifikavo esmines prielaidas daug didesnėms lėšoms gynybai. Viena vertus, yra tam tikras dalinis moratoriumas, įšaldymas viešojo sektoriaus asignavimų didinimo. Yra suplanuotos tokios ambicingos lėšos trimečiame biudžete į priekį ir, jeigu mes dalį jų nukreiptume į gynybą, tikrai papildomai šimtai milijonų galėtų būti skirti“, – kalbėjo Laisvės partijos vicepirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį ir į dar vieną dalyką.
„Antras dalykas yra savanoriškumo dėmuo, nes mes matome, kad yra ir žmonių, kurie pakankamai stabiliai aukoja, periodiškai aukoja įvairiausiems klausimams. Jeigu mes turėtume tam tikrą gynybos prenumeratą, manau, kad iki 100 milijonų eurų galėtume taip savanoriškai surinkti žmonių aukų per metus.
Plius, jeigu įgyvendintume gynybos obligacijų idėją, apie kurią jau yra kurį laiką diskutuojama – tai yra skolinimasis, iš esmės, bet tai yra logiškas skolinimasis. Lietuviai tikrai turi galimybių“, – teigė V. Mitalas.
Anot jo, tokiu būdu būtų apeiliuojama būtent į žmonių sąmoningumą.
„Lietuvoje tikrai yra nemažai žmonių, kurie puikiai supranta, kokioje situacijoje mes gyvename. Susitelkimas tokiu būdu gali tą parodyti“, – įžvalgomis dalijosi V. Mitalas.
Pasak pašnekovo, yra ir trečias galimas variantas.
„Tai yra tam tikrų mokesčių korekcijos, bet apie tai šiandien konkrečiai nekalbėta. Identifikuota tik finansų ministrės, ką reikštų 1 procentas prie GPM, PVM ar 1 procentas prie pelno mokesčio ir visi salėje sėdintys supranta, kad mokesčių korekcija – ji bus neįmanoma be kitų šaltinių, tai yra be skolinimosi ir be kažkokio savanorystės elemento. Aš galiu pasakyti, kad ta savanoryste aš labiausiai tikiu. Kiti gal mažiau tiki, bet aš manau, kad, jeigu mes padarytumėme patrauklias sąlygas – galėtume tuos papildomus pinigus ir turėti“, – teigė V. Mitalas.
Jis paaiškino, kodėl yra linkęs taip tvirtai tikėti tokio sprendimo sėkme.
„Viskas iš skaičių – iš to, kiek aukojame Ukrainai, kad kartu sugebame su privačiu sektoriumi ir su valstybiniu sektoriumi suakumuliuoti 1,5 procento BVP, skiriamo Ukrainai. Tai yra, sakyčiau, ženklus laimėjimas, tad, manau, ten 10-20 eurų per mėnesį žmogui, kuris turi stabilias pajamas, nėra dideli pinigai, norint prisidėti prie šalies saugumo. Aš noriu pasakyti, kad viskas čia tikrai yra išsprendžiama ir net ir šiais metais galime biudžetą perskirstyti. Aš tą ir pasiūliau“, – teigė Seimo ir Laisvės partijos vicepirmininkas.
Verslui svarbu matyti, kaip bus panaudoti pinigai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas pasidalijo, kaip į valstybės planus didinti išlaidas gynybai žiūri verslas.
„Verslas, kaip atsakinga visuomenės dalis, vienareikšmiai pasisako už valstybės išlaidų gynybai didinimą. Tą jau darėme ir prieš keletą metų – bandėme atkreipti dėmesį, kad yra tų resursų ir, kad, prasidėjus mūsų geopolitinėms turbulencijoms, reikia reaguoti kuo greičiau. Ne nuo 2025 ar 2027 metų galvoti, bet jau šiandien mes turime priiminėti tam tikrus sprendimus“, – teigė jis.
Be to, pasak pašnekovo, vertėtų paminėti ir tai, kad verslas yra pasiruošęs prisidėti ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir kitais būdais.
„Tikrai neturėtų būti tai užmiršta. Verslas turi sukaupęs daug žinių gamybinių, turi savo disponuojamą infrastruktūrą, yra ir įgyvendinamų projektų patirtis – visų šių dalykų taip pat negalima padėti į šoną, tai turi būti pajungta bendriems gynybos reikalams.
Ko verslas labai tikisi įsipareigodamas – nori aiškios vizijos ir aiškios strategijos, tikslų, terminų, kur bus sutelktas visas mūsų finansavimas, į kokias priemones ir ką tos priemonės duos. Žinodami tokį aiškų planą, matymą, mes tikrai svarstysime ir norime aktyviai tuos dalykus remti, ir prisidėti“, – kalbėjo M. Gudas.
Jis pridūrė, kad svarbu yra suprasti tai, jog taikos naudos gavėjai esame mes visi.
„Visa visuomenė, valdžios įmonės, privačios įmonės, privatūs asmenys – visi. Manome, kad ir tas mokestis turėtų būti išmanus ir visuotinis, bet pakankamai skaidrus, aiškus, kad visi suprastų, kaip tą padaryti. Naudos gavėjai būsime visi, tad kiekvienas pagal savo išgales ir gali prisidėti prie to. Turtingesni – daugiau, mažiau turtingesni – mažiau“, – įžvalgomis dalijosi M. Gudas.
Pašnekovas išsakė, kokiais būdais, jo manymu, galima to siekti.
„Kalbant apie išmintingą resursų sutelkimą, tokios vienos priemonės nebūtų, bet yra tų priemonių rinkinys, prie kurio, matyt, neišvengiamai bus prieita. Yra tokių dalykų, pavyzdžiui, kaip paramos gavėjams nepaskirstyti 1,2 proc. į gynybos fondą nuo gyventojų pajamų mokesčio. Šiandien nėra iki galo aišku, kur tie pinigai yra panaudojami. Tai yra gyventojams nepaskirstoma gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri grįžta atgal į biudžetą. Kodėl ji negalėtų būti nukreipta atgal į gynybą?“, – kėlė klausimą M. Gudas.
Be to, pasak jo, prie šalies gynybos klausimų būtent verslas galėtų prisidėti savo gamybiniais pajėgumais.
„Reikia stengtis, kad ne mažiau 50 procentų visų gynybai sutelktų išlaidų būtų finansuojama per vidaus ekonomikos skatinimą, nes mes tą šaką galime nusipjauti labai greitai, kai nebeinvestuosime į savo ekonomiką. Su ta nusilpusia ekonomika to biudžeto toliau ir nepavilksime, tad turime tą dalyką daryti išmintingai“, – tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Šiais metais didelės problemos nemato
Kaip teigė Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas, prieš priimant bet kokius sprendimus, svarbu sutarti ir išsiaiškinti, kaip mes vertiname savo šalies saugumą ir kaip matome savo gynybinę situaciją.
„Yra toks pasidalinimas – vieni sako, kad grėsmė Lietuvai yra, o kiti sako, kad grėsmės nėra ir, kad viskas čia yra tik kažkokie politiniai žaidimai. Manau, kad ir premjerės kalba pagrinde buvo apie tai, kaip mes matome grėsmes, ar matome, kad Lietuvai kyla pavojus ir, kad, atitinkamai, reikia kažką daryti, o tas kažkas yra didinti mūsų kariuomenės, mūsų gynybos sistemos pajėgumus. Natūraliai sutarus dėl to, tu turi kelti klausimą – kokio finansavimo reikia, kad atlieptume gynybos poreikius?“, – kalbėjo jis.
Anot A. Vyšniausko, šiuo metu, pagal turimus įsipareigojimus ir sudėliotą planą, yra matoma, kad kiekvienais metais gynybai Lietuvai reikia papildomai apie 0,5 milijardo eurų.
„Tos lėšos turėtų būti kažkur surandamos“, – teigė Seimo narys.
Be to, kaip pastebėjo pašnekovas, svarbu akcentuoti ir dar vieną dalyką.
„Šiais metais didelės problemos, mano asmeniniu vertinimu, nėra, kadangi mes dar turime bankų solidarumo mokestį, kuris šiais metais veikia ir tas šių metų biudžetas, ir planas yra sudėliotas, ir jis užbaigs savo galiojimą šių metų gruodžio mėnesį, tačiau čia yra klausimas žiūrint į opoziciją, kuri save jau nominuoja kaip formuosiančią būsimą Vyriausybę – kaip jie papildomai finansuos ir atlieps net ir tuos minimaliausius poreikius, kurie šiandien yra reikalingi? Dėl to dabar ir turime šią diskusiją“, – teigė A. Vyšniauskas.
Anot A. Vyšniausko, socialdemokratams, kurie jau dabar save nominuoja būsimos Vyriausybės ašimi, gruodžio mėnesį gynybai reikės surasti 0,2 proc. BVP, kas sudaro apie 200-300 milijonų eurų, tam, kad išlaikytų dabar esamą minimaliausią poreikį.
„Norint tvaraus finansavimo, reikia kalbėti apie mokestinę sistemą. Tam, kad mokestinę sistemą pakoreguotum – visi įstatymai turi įsigalioti pusę metų nuo jų priėmimo. Tai reiškia, kad realiai tik šių metų pavasario sesija yra tas laikotarpis, kai kitiems metams mes galime turėti kažkokį sprendimą dėl tvaraus gynybos finansavimo“, – teigė Seimo narys.
Jo manymu, tai, ar reikalingi sprendimai bus priimti būtent pavasario sesijos metu, priklauso nuo keleto dalykų.
„Aš manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip informuotai tie sprendimai bus priimti. Na, pažiūrėkime į porą visos šios istorijos dedamųjų – kai Užsienio reikalų ministras pradėjo kalbėti apie Lietuvos geopolitinius iššūkius, net ir prezidentas pasakė, kad čia maždaug nereikėtų taip kalbėti.
Šiomis savaitėmis jau girdime, kad prezidentas kalba taip pat ir dar stipriau, aiškiai indikuodamas, kad problema yra ir mūsų geopolitinė aplinka tikrai prastėja. Kiek aš žinau, šiandien pas premjerę tikrai buvo geras pokalbis, kurio pagrindinė ašis buvo būtent visi dalykai, susiję su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, o toliau – politinės jėgos turi sugrįžti su savo pasiūlymais. Mano galva, nebus vieno kažkokio mokesčio. Bus kažkoks paketas įvairių priemonių, kaip tuos reikiamus procentus arba procentų dalis sudėlioti į perspektyvą. Manau, kad sprendimai bus rasti“, – teigė A. Vyšniauskas.
Pasigenda aiškumo
Savo įžvalgomis dėl gynybos finansavimo klausimų laidoje pasidalijo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Ji pastebėjo, kad tam tikrais momentais, kalbant apie reikalingus sprendimus, trūksta aiškumo ir tvirtos pozicijos.
„Vyriausybė atėjo, pasakė, kad reikia pinigų, kas, neabejotinai, yra tiesa. Aš tikrai nelendu į karo reikalus, aš ten nieko nesuprantu ir, jeigu sako, kad reikia, matyt reikia, grėsmė yra, tačiau man pritrūko aiškumo, ką Vyriausybė savo ruožtu irgi ketina padaryti.
Jie tik pasakė, kad reikia pinigų ir kalba apie tuos garsiuosius, tai yra PVM mokestį, gyventojų pajamų mokestis buvo paminėtas ir pelno mokestis – maždaug kiek per tai galima surinkti pinigų, grynai matematinius veiksmus atliekant – daugiau nieko. Man, kaip eilinei pilietei, kaip atstovaujančiai darbuotojus, yra labai svarbu, kad žmogus mokės į biudžetą daugiau per vieną ar kitą mokestį, nesvarbu kokį, o ką Vyriausybė pažada mainais užtikrinti man, kad aš jausčiausi saugi?“, – kėlė klausimą ji.
Kaip teigė I. Ruginienė, vien žinios apie tai, kad už surinktus pinigus bus nupirkti, pavyzdžiui, šaliai ginti reikalingi dronai ar tankai – jai neužtenka.
„Kiekvieną dieną mes matome tam tikrą žinutę – sveikatos priežiūros sistema byra, tuoj turėsite prisimokėti prie būtiniausių paslaugų. Man, kaip žmogui, ateityje reikės sumokėti už tai ir dar plius PVM padidėjimas, ir dar vienas kitas mokestis gynybai.
Man atrodo, būtų sąžininga, jeigu mes kalbame apie solidarumą, pasakyti: tu prisidėk daugiau, nes šiandien reikia gynybai, mes nupirksime tankų, dronų, bet mes, kaip Vyriausybė, savo ruožtu padarysime viską, kas yra mūsų galioje, užtikrinant tau būtiniausias paslaugas, kad tau bent jau tuo nereikėtų rūpintis“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Antra interesų grupė yra verslas, kurie sėdi dabartinėje situacijoje ir sako: neliesk pelno mokesčio, kuris yra daug mažesnis, negu ES vidurkis, nes kaimynai jau irgi turi 20 procentų, o mes 15, neliesk kapitalo, neliesk dividendų, bet einame per vartojimo mokesčius. Tai kur tas solidarumas? Kur tas prisidėjimas visų prie bendro tikslo?“, – klausė I. Ruginienė.
Anot jos, kalbant apie solidarią ir teisingą sistemą, svarbu atrasti būdą, kaip prie jos prisidėtų visi.
„Kai mes kalbame, kad pas mus viskas byra, kad, iš esmės, tuoj už viską reikės mokėti ir neužteks tų mokesčių, kuriuos dabar surenka Vyriausybė – ką mes darysime, kai pas mus policininko nebus, kuris užtikrins lokalinį saugumą?“, – svarstė pašnekovė.
Geopolitinė situacija nepasikeitė vakar ar prieš savaitę
Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė kėlė klausimą, kodėl tik priėmus paskutinį šios Vyriausybės biudžetą, pradėta kalbėti apie tai, kad reikia didinti gynybos finansavimą.
„Premjerė susitikimo metu labai atsakingai pasakė, kad turime klausyti patarimų, turime patys atsakingai planuoti savo gynybą. Tai tikrai buvo akivaizdu ir žinoma, kad reikės didesnio gynybos finansavimo jau praeitais metais, taip atvirai šnekant, o gynybos biudžetas ir buvo planuojamas jau 2024 metams 3 procentai nuo BVP, o paskutiniu momentu, vis dėlto, jis buvo drastiškai nukarpytas. Dėl to tai tiesiog atrodo nesąžiningai“, – teigė D. Šakalienė.
Be to, pasak socialdemokratės, kartais sunku suprasti, ar tikrai yra norima susitarti draugiškai.
„Jeigu iš tiesų yra norima susitarti, tada reikia pripažinti, kad geopolitinė situacija nepasikeitė vakar arba prieš savaitę. Ji yra pakankamai aiškiai komplikuota jau kuris laikas“, – tvirtino D. Šakalienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į girdimą retoriką.
„Vienas iš tokių momentų – ėjo čia kalba ir apie investicijų klimatą, ir apie kitus dalykus. Ne tokia yra situacija, kad šiandien arba rytoj Lietuvoje prasidės karas, bet nuo to, ką mes darome šiandien, rytoj ir per artimiausius kelerius metus, priklausys, ar mums pavyks atgrasyti Rusiją ir jo išvengti. Aš manau, kad čia yra tas dalykas, kur turbūt visiems yra aišku, kad visi privalome padaryti tai, ką maksimaliai galime šiandien dienai geriausio. Tai turbūt reiškia, kad ne likus devyniems mėnesiams iki rinkimų nueinanti Vyriausybė turi pradėti planuoti, ką turės daryti ateinanti Vyriausybė“, – teigė D. Šakalienė.
Anot pašnekovės, noras susitarti ir sprendimus priimti jau pavasarį iš socialdemokratų pusės tikrai yra.
„Mes tikrai norime, tariamės ir darome tai, kas yra įmanoma. Ar yra noras iš šitos Vyriausybės ir, nevyniojant į vatą, konkrečiai iš konservatorių – aš nežinau. Kol kas, šiandien dienai, taip neatrodo, bet mes vis tiek stengiamės padaryti tai, kas įmanoma“, – teigė D. Šakalienė.
Mačiulis: mokestis turi būti kuo artimesnis universaliam mokesčiui
Situaciją savo ruožtu įvertino ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Manau, kad didžioji dalis gyventojų supranta, kad geopolitinės aplinkybės yra labai pasikeitusios, kad turime ilgą laiką nepakankamai finansuotą krašto apsaugą visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, ir, kad tam reikės papildomų lėšų.
Aišku, greitai atsiranda ekspertų, kurie diskutuoja, ar čia reikia tankų, ar kitų priemonių – palikime tą tikriems ekspertams. Manau, kad didžioji dalis gyventojų pritaria, kad prie dabartinių aplinkybių, prie pašonėje vykstančio karo, dėl padidėjusių grėsmių, mes turime ieškoti papildomų finansinių išteklių“, – kalbėjo jis.
Anot ekonomisto, reikia turėti omenyje, kad garsiausiai visada kalba tie, kurie yra labiausiai nepatenkinti arba atstovauja ne Lietuvos interesus.
„Didelė dalis dirbančių gyventojų – jie tyliai sutinka“, – teigė N. Mačiulis.
Jo manymu, visos viešosios diskusijos dabar, artėjant rinkimams, nėra labai vertingos.
„Visos partijos bando išsisukti ir nesiūlo nieko, kas paliestų didžiąją dalį visuomenės, bet mes vis tiek turime pripažinti, kad, jeigu kalba eina apie tokį viešą interesą, kuris liečia visus Lietuvos gyventojus – tas mokestis turi būti kažkoks kuo artimesnis universaliam mokesčiui, kuris gal nebus labai didelis, bet, kad jo universalumas ir platumas užtikrintų, kad būtų surenkamos apčiuopiamos sumos“, – pastebėjimais dalijosi ekonomistas.
N. Mačiulis pripažino, kad geresnių alternatyvų už pokyčius PVM sistemoje jam girdėti neteko.
„Yra trumpalaikė alternatyva pasiskolinti. Iš tiesų, galima tą daryti, turint omenyje, kad Lietuvos valstybės skola nėra didelė, bet tai yra laikinas finansavimo šaltinis – pasiskoliname, tuos pinigus įdarbiname, bet vis tiek reikės ieškoti tvarių finansavimo šaltinių, kad vėliau grąžinti tas skolas ir papildomai palaikyti infrastruktūrą. Kiti pasiūlymai, kuriuos girdėjau – pelno mokestis.
Čia yra kita problema. Įsivaizduojame, kad kažkas susimes, sumokės ir apgins mūsų šalį, o visi kiti liekame ramūs, sotūs ir galime nieko nekeisti savo įpročiuose – taip nebūna. Reikia turėti omenyje, kad kapitalas yra labai likvidus ir, jeigu mes turėsime nepatrauklią mokesčių sistemą, jeigu pelnas bus apmokestintas reikšmingai, ženkliai daugiau negu Latvijoje ir Estijoje, pavyzdžiui, nors jau ir dabar Latvija bei Estija turi patrauklesnę įmonių apmokestinimo sistemą – dėl to turbūt jie pritrauks daugiau tiesioginių užsienio investicijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, reikia turėti omenyje, kad vienas iš geriausių garantų, užtikrinančių Lietuvos saugumą ir Vakarų valstybių norą apsaugoti Lietuvą, yra kuo didesnės tiesioginės užsienio investicijos.
„Kiekviena nauja įmonė, kiekviena nauja gamykla užtikrina, kad Vakarų valstybės bus suinteresuotos, kad čia jokie okupantai nesiveržtų ir nekeltų kojos“, – teigė ekonomistas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
