Apie Vilnių išgirdo visas pasaulis
Žinia apie praėjusią savaitę Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą pasklido po visą pasaulį. Įvairios užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės apie susitikimą ir Lietuvą per pirmąsias dienas paskelbė daugiau nei 100 tūkst. publikacijų. Šis istorinis renginys plačiai nušviestas ir socialiniuose tinkluose – per dieną buvo paskelbiama keliasdešimt tūkstančių įrašų, kuriuose buvo minimas Vilnius. Verslo atstovai ir miesto valdžia kartoja: „Tai – neįkainojama reklama, kurios už jokius pinigus nenusipirktume.“
Lietuvoje lankėsi per 1000 užsienio žurnalistų, kurie savo auditorijai parodė mūsų sostinę. Daugiausia publikacijų fiksuota JAV, Turkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Kanadoje ir kitose užsienio valstybėse. Publikacijose daugiausia dėmesio skirta NATO viršūnių susitikime priimtiems sprendimams, tačiau nemažai straipsnių buvo ir apie patį miestą.
„Be politikos ir saugumo klausimų, buvo minima, kad Vilnius švenčia jubiliejų, jo istoriniai įvykiai, kad čia gyvena daug skirtingų tautybių, taip pat Lietuvos gyventojų palaikymas Ukrainai sulaukė daug dėmesio“, – pažymi „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Be kita ko, užsienio žurnalistams buvo surengtos ekskursijos po mūsų technologijų „vienaragius“ ir Naujamiesčio mikrorajoną, kuris konvertuojasi į technologijų miestelį.
Daugiausiai – apie 12 tūkst. straipsnių – publikuota JAV žiniasklaidoje, o po 7 tūkst. – Vokietijos ir Turkijos žiniasklaidos priemonėse. Anot pašnekovės, kiekvienas Vilniaus paminėjimas – svarbus mūsų šalies patrauklumo didinimui.
„Tai, kad per NATO renginį suvažiavo daug žmonių, mūsų viešbučiai buvo pilni ir restoranai ūžė – vienas dalykas, bet kalbant apie ilgalaikį poveikį, reikia prisiminti, kad Vilniaus žinomumas nėra toks kaip Paryžiaus ar Londono, tad kiekvienas vardo paminėjimas – svarbus.
Žmonės, kurie galbūt nežinojo, kur yra Vilnius ir apie ką jis, dabar sužinos. Tai iš vienos pusės paskatins žmones domėtis pačiu miestu. Iš kitos pusės, nuo karo pradžios mums svarbu kalbėti apie Vilniaus saugumą. Suaktyvinome užsienio žurnalistų atvežimą, kad parodytume, jog miestas gyvena įprastą gyvenimą: žmonės dirba ir linksminasi, miestas – atviras ir saugus. Žurnalistai visa tai pamatė savo akimis ir šią žinią skleis dar toliau“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė.
Paspartins turizmo atsigavimą
Pasak jos, Lietuva ilgalaikę NATO renginio naudą pajus ir iš ekonominės pusės: turizmą, investicijas ir talentus.
„Įmonės, kad jos galėtų plėstis, pritraukia talentų, o kova dėl jų – globali. Žmonės renkasi dirbti ten, kur jiems patinka. Ir tai, kad jie sužinos apie Vilnių, ir jis atsiras jų akiratyje – labai svarbu. Galbūt išvesti tiesioginės koreliacijos, kiek NATO summitas paskatino investicijų ar kiek atvažiavo talentų ir turistų, matyt, negalėsime. Bet faktas, kad tai turės ilgalaikį poveikį ir paskatins ekonominę naudą miestui“, – sako I. Romanovskienė.
„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pritaria, kad šis renginys ateityje itin padės pritraukti daugiau užsienio turistų ir atsigauti atvykstamojo turizmo rinkai.
„Pirmasis šių metų pusmetis buvo gan sėkmingas. Europos kelionių komisijos pirmojo pusmečio ataskaita rodo, kad turizmo atsigavimas Baltijos šalių regione yra apie 82 proc. Tai reiškia, kad sparčiau grįžtame į 2019 m., kurie buvo vieni iš geriausių metų, srautus.
Užsienio kelionių organizatoriai nuo karo pradžios nebuvo optimistiškai ir aktyviai nusiteikę savo klientams pardavinėti Lietuvos turizmo paketus, nes dauguma jų, pavyzdžiui, tokios šalys kaip Vokietija, Italija ir Ispanija, galvojo, kad Lietuvoje, kaip ir bendrai visame regione, nėra saugu. Mūsų manymu, NATO renginys Vilniuje, jo sklandus įgyvendinimas, buvo labai geras spyris visiems išgirsti, kad Lietuvoje – saugu.
Rudenį matysime, kaip mums sekėsi po NATO renginio, koks bus užsienio turistų pliūpsnis. Atsigavimas jau juntamas, o šis įvykis jį tik pagyvins, nes užsienio kelionių organizatoriai kitam turizmo sezonui jau ruošia paketus. Dabar bus geras įdirbis, kad kitų metų sezonui būtų paruošti mūsų tikslinių rinkų paketai į Lietuvą“, – laidoje kalbėjo O. Gončarova.
Delegacijos galėjo išleisti iki 6 mln. Eur
Skaičiuojama, kad Lietuva NATO viršūnių susitikimui skyrė 38 mln. eurų, vien savivaldybė renginio pasiruošimui iš viso išleido 10 mln. eurų. Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vadovės ši investicija per kelerius metus atsipirks su kaupu.
„Manome, kad ilgalaikėje perspektyvoje – kelių metų į priekį – investicija tikrai atsipirks, nes bendrai Lietuvos turizmui niekada nebuvo skiriama tiek lėšų rinkodarai, kiek dabar. Mes dirbame su kuklesniu biudžetui ir nuolat vykdome tarptautinę rinkodarą su pagrindinėmis dešimt tikslinių rinkų“, – pažymi O. Gončarova.
Jau dabar agentūra daro prielaidą, kad užsienio šalių delegacijos Lietuvoje per kelias dienas išleido iki 6 mln. eurų. Apie šiuos skaičius prieš NATO viršūnių susitikimą kalbėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot „Keliauk Lietuvoje“ vadovės, tikslesnius duomenis bus galima pamatyti ir įvertinti vasaros pabaigoje.
„Grubiai paskaičiavome, kiek NATO renginys galėtų per savaitę atnešti į Lietuvą. Tai – 5-6 mln. eurų, kuriuos galėjo išleisti visos delegacijos. Jau dabar trumpalaikėje perspektyvoje šios investicijos tikrai šiek tiek atsipirko, o ilgalaikėje perspektyvoje – su kaupu. Manome, kad tai pamatysime per 2-3 metus“, – sako pašnekovė.
Švedijos žurnalistę nustebino lietuviškos kainos
Nors užsienio žiniasklaida Lietuvą nušvietė daugiausiai vien iš teigiamos perspektyvos, tačiau atsirado ir neigiamų atsiliepimų apie mūsų šalies kainas. Štai Švedijos žurnalistę, kaip viename reportaže sakė, šokiravo Lietuvos kainos.
„Keliauk Lietuvoje“ vadovė sako, kad niekur Europoje nebėra pigu keliauti.
„Kainos tikrai paaugusios, tam įtakos turėjo visi praeitų metų įvykiai: karas, infliacija, energetiniai iššūkiai, bet žiūrint į bendrą visos Europos paveikslą, niekur nebėra pigu keliauti – visur kainos paaugusios: toje pačioje Vokietijoje, Latvijoje ar Estijoje. Todėl manome, kad neturėtų būti iššūkis keliautojams nesirinkti Lietuvos dėl didesnių kainų.
Tačiau mes einame tuo keliu, jog turime aukštos kokybės paslaugas. Pavyzdžiui, vertinant viešbučių kokybę – nuvažiavus į Londoną už gerokai prastesnį viešbutį sumokėsite dvigubai daugiau nei čia“, – atkreipia dėmesį O. Gončarova.
„Manau, kad visada buvo toks įsivaizdavimas, kad Lietuva – pigi šalis. 2017-2018 m. kalbėdavome, kad pas mus aukštos kokybės paslaugos, bet ir pigu. Dabar apie tai negalime kalbėti, nes tikrai nebėra pigu, bet ir nėra dar taip brangu kaip kitur“, – priduria ji.
