Pirmame dešimtuke
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus augo vidutiniškai 11 proc. ir siekė 2110 eurų neatskaičius mokesčių.
Į rankas žmonės gavo vidutiniškai 1304 eurus. Viešojo sektoriaus vidutinė alga į rankas praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo 150 eurų didesnė nei privataus.
Panevėžio mieste vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių metų gale sudarė 1895,9 euro, o į rankas – 1183,3. Rajone atitinkamai 1685,3 ir 1073,6 euro.
Remiantis praėjusių metų pabaigos statistika, pagal algų dydį Panevėžio miesto savivaldybė buvo 8 vietoje, o Panevėžio rajonas – 30-oje.
Atlyginimų lenktynėse Aukštaitijos sostinę lenkė ne tik didmiesčiai Vilnius, Klaipėda, Kauno miestas ir rajonas, bet ir Kėdainiai, Mažeikiai ir Trakai.
O štai kaimynų šiauliečių piniginės dar liesesnės. Pagal vidutinio atlyginimo dydį Saulės miestas šalyje – 17-as. Jo gyventojai „ant popieriaus“ paskutinį praėjusių metų ketvirtį uždirbo vidutiniškai 1823,9 euro, tai yra 72 eurais mažiau nei panevėžiečiai.
Mažųjų specifika
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko nestebina, kad atlyginimų dydžiu Panevėžį lenkia Kėdainiai, Mažeikiai ar Trakai.
Anot jo, šie mažieji miesteliai – specifiniai. Mažeikiškių atlyginimams įtaką daro „Orlen Lietuva“ įmonės rodikliai, o Kėdainių – „Lifosos“ ir kitų įmonių darbuotojų algos. O štai Trakuose veikia nemažai su Vilniumi susijusių įmonių.
Pasak ekonomisto, remiantis kas mėnesį „Sodros“ skelbiamais duomenimis, pernai lapkritį, gruodį algų augimas Panevėžyje buvo netgi spartesnis nei sostinėje.
„Sakyti, kad Panevėžys atsilieka nuo šalies tendencijų, tikrai negalima. Anksčiau Vilniuje algos augo daug sparčiau, bet tokiuose sektoriuose kaip IT, profesinės paslaugos augimas sulėtėjo“, – aiškina T. Povilauskas.
Jo nuomone, Panevėžyje nemažą įtaką algų augimui turėjo miesto pramonė.
Drastiškas skirtumas
2023 metų paskutinį ketvirtį daugiausia uždirbo vilniečiai, mažiausiai – Zarasų gyventojai. Dirbantys sostinėje į rankas vidutiniškai gavo 1467 eurus, o Zarasų rajone – 917,4 euro.
„Zarasuose algos apie 40 proc. mažesnės nei Vilniuje. Šis santykis panašus jau keletą metų. Sakyčiau, situacija lieka daugmaž stabili“, – pažymi T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, pernai mažesnių savivaldybių gyventojams padėjo minimalios algos augimas. Be to, algos valstybės sektoriuje augo sparčiau nei privačiame, tokiose savivaldybėse kaip Zarasų, Lazdijų, Ignalinos ar Skuodo privataus verslo nėra daug.
Dažnu atveju, pasak T. Povilausko, ten didžiausi darbdaviai yra valstybės sektoriaus įstaigos: ligoninės, slaugos namai, švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos.
Auga ketvirtus metus iš eilės
Praėjusių metų atlyginimų duomenys T. Povilausko nenustebino.
Anot jo, 2023-ieji buvo jau ketvirti metai iš eilės, kai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje prieš mokesčius augo dviženkliu dydžiu.
Daugiausia Lietuvoje uždirba informacijos ir ryšių (2281 eurą į rankas), finansinių ir draudimo įmonių darbuotojai (2010 eurų) bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (1640 eurų) įmonių darbuotojai.
Mažiausiai – dirbantieji apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (919 Eur), nekilnojamojo turto operacijų (1 041 Eur) ir kituose aptarnavimo sektoriuose (1 072 Eur).
Algų augimui pernai turėjo įtakos ir valdžios sprendimai – minimali alga pasistiebė 15 proc., be to, atlyginimai augo valstybės sektoriuje.
Savotiška staigmena, T. Povilausko manymu, tapo atlyginimų augimas statybų srityje.
„Statybų sektorius praėjusiais metais neblogai atlaikė visus iššūkius“, – pažymi ekonomistas.
Anot jo, tam labai padėjo ir valstybės investicijos į kelius, tiltus ir pan.
Tačiau, atkreipia dėmesį T. Povilauskas, IT sektoriuje algų augimas į metų pabaigą prislopo.
„Šis sektorius ima šiek tiek išsikvėpti“, – sako ekonomistas.
Jo manymu, taip nutiko dėl to, jog šiame sektoriuje darbuotojų skaičius stipriai nebeauga ir darbdaviai nebejaučia skubos kelti algas.
Prognozuoja sulėtėjimą
Prognozuojama, kad šiais metais algos augs lėčiau nei pernai – maždaug 8,5 proc.
Tačiau, pasak T. Povilausko, „Sodros“ pateikti sausio duomenys nustebino gerąja prasme – algų augimas nesulėtėjo.
Šiųmetį sausį vidutinis atlyginimas buvo 11 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Visgi, anot jo, metų pradžia dar neatskleidžia, kaip kis algos privačiame sektoriuje. Jame darbo užmokestis peržiūrimas kovo–gegužės mėnesiais.
„Iš privataus sektoriaus girdime, kad šie metai – stagnacijos ir labai daug uždirbti nepavyks. Manome, kad algų augimas šiemet mažės, bet sausis nustebino“, – sako T. Povilauskas.
