Pokyčių nepastebi
Gyventojų žvilgsnis į maisto kainas – akylas, mat jau pusmetį šios tai vieną mėnesį šoka į viršų, tai leidžiasi žemyn. Nors skaičiai rodo, kad lapkritį dalis maisto produktų ir nealkoholinių produktų pigo – tokios kalbos daug kam kelia šypseną.
„Juoką kelia. Tokios kainos dabar“, – teigė senjorė.
„Gal ir nelabai suprasi, ar atpigo, ar ne“, – antrino kita.
Ekonomistai teigia, kad kainos slops ir gruodį, o infliacijos esą neturėtų didinti degalų, šildymo ir net elektros kainos, tačiau didelio kainų virsmo žemyn – nebus.
„Į pradinį kainų lygį mes tikrai negrįšime ir tai, žinokite, yra gerai. Aš pasakysiu, kada mes pamatytume -2 procentus – ko gero, jei pas mus tikrai prasidėtų nuosmukis ir komplikuotųsi padėtis darbo rinkoje“, – teigė Vilniaus universiteto ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Per mėnesį brango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai ir vaisių bei daržovių sultys, o labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava ir gaivieji gėrimai. Žmonės sako, kad visus metus pinga tik tie produktai, kurių ir taip perka mažai.
„Ir kava, ir kruopos – na, kruopų nelabai naudoju, bet jos ir taip labai brangios“, – teigė senjorė.
Kainų stebėtojai teigia, kad jau prieš šventes prasideda prekybininkų manipuliacijos – dalis prekių brangsta tam, kad po to atrodytų didesnės nuolaidos. Pavyzdžiui, pigiausių produktų vidutinis krepšelis per mėnesį atpigo pusantro euro, bet paklausiausių produktų vidutinio krepšelio kaina kyla euru ir 80 centų.
„Visus metus mes stebime, kad apyvartos palyginamosiomis kainomis, tai yra atėmus infliaciją, pas juos krenta. Dabar prasidėjo šioks toks kainų mažėjimas, ir niekas nenori gauti pinigų fiziškai mažiau. Supranta, kad prekių parduos, greičiausiai, mažiau negu praeitais metais, todėl nori pakoreguoti kaineles šiek tiek į viršų“, – aiškino „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Meta akmenį ir į tiekėjų daržą
Dėl kainų kaltas ne tik pardavėjas. „Norfos“ vadovas teigia, kad konkurencijos trūksta ir tarp produktų tiekėjų.
„Produktų šiandien yra pagaminama mažiau negu yra paklausa. Žmonės, piliečiai, gaminkite, darykite. Gal tada ir kainos sumažės“, – teigė Dainius Dundulis.
Nors Lietuva ir ūkininkų kraštas, D. Dundulis teigė, kad jo tinklas turi tik 4 bulvių augintojus, o morkų – vos 2. Panaši situacija esą ir su kavos, tabako, alkoholio prekėmis.
„Tų, kurių produktų neturime dabar tokių pigių – po truputį stengsimės, kad jų atsirastų vis daugiau“, – tikino „Maisto logistikos centro“ projektų vadovas Lukas Pacevičius.
Daržovių augintojai atkerta, kad su savo produkcija įtinka ne visiems prekybininkams, todėl žmonėms tenka rinktis iš mažesnės pasiūlos, o tai reiškia, kad ir iš didesnių kainų.
„Natūralu, kad tu turi tenkinti jų keliamus standartus prekybai. Jeigu ta pati „Norfa“ ar kitas prekybos tinklas nori gauti ištisus metus produkciją – tu turi investuoti beprotiškai didelius pinigus į derlingumą, į sandėliavimą, į tos produkcijos išlaikymą ištisus metus“, – teigė „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis.
Nors per mėnesį kainos simboliškai sumažėjo, šį lapkritį jos vis dar buvo 2 procentais didesnės nei pernai lapkritį.
Visą reportažą rasite LNK portale:
