Jau šiemet metais visi samdomi ir savarankiškai dirbantys statybų sektoriaus darbuotojai turėjo privalėti įsigyti specialią tapatybės kortelę. Tokią priemonę kovoje su šešėline ekonomika žadėjo Vyriausybė.
Pačioje kortelėje turėjo būti privalomas asmens tapatybės, darbdavio nustatymas, statybos objektų deklaravimas, darbo laiko apskaita, kuri vyktų realiu laiku. Kortelė būtų nepriklausoma nuo verslo asociacijų.
Taip neįvyko – kartu su biudžetu šiemet pateikiamuose Vyriausybės projektuose nurodoma, kad Valstybinės darbo inspekcijos statybininko ID informacinės sistemos kūrimo ir modernizavimo projekto vykdymą siūloma nutraukti. Nutarta projektą išbraukti iš programos „Šešėlinės ekonomikos mažinimas“.
Nurodoma šio projekto vertė – 520 tūkst. Eurų, iš jų 100 tūkst. eurų planuota panaudoti 2020 metais.
Ministerija: nepriimti įstatymai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, kad statybininko kortelė bei jos informacinė sistema yra numatyta Statybos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektuose, tačiau jie iki šiol nebaigti svarstyti Seimo komitetuose.
„Įstatymų projektai buvo pateikti Seimui 2019 m. spalio 16 d. Jie apsvarstyti Aplinkos apsaugos komitete ir Socialinių reikalų ir darbo komitete, neapsvarstyti – Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Kadangi projektai nėra iki galo apsvarstyti komitetuose, nėra tiksliai aišku, kada teisės aktai galėtų būti priimti plenarinėje sesijoje, o kai teisės aktai nepriimti, neįmanoma planuoti projekto tąsos 2021 metams“, – teigia ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.
Pasak jos, galutinis sprendimas nėra priimtas.
„Projektui skirti 100 tūkst. eurų nėra panaudoti, nors pirminiai paruošiamieji darbai yra atlikti. Jeigu įstatymų projektai bus priimti, projekto įgyvendinimas galės būti atnaujintas“, – patikina E. Samoškaitė.
Pasigedo politinės valios
Statybininko ID kortelės pirminę idėją ir projektą prieš kelis metus pateikė Lietuvos statybininkų asociacija (LSA). Ilgą laiką buvo siūloma valstybei naudoti LSA sukurtą sistemą, teisės aktais įtvirtinant prievoles statybininkams.

„Statybininko kortelės įvedimui pritrūko politinės valios ir ryžto priimti drąsų bei reikšmingą sprendimą valstybiniu mastu pradėti naudoti verslo sukurtą Statybininko kortelių sistemą, kuri ne tik ženkliai sumažintų „šešėlį“ statybų rinkoje, bet ir skatintų šio sektoriaus pažangą, keltų pačių statybų kultūrą“, – teigia D. Gedvilas.
Jis vertina, kad valdžios institucijos galėjo susiprasti ir sustoti dėl to, kad buvo pasirinkusios kitokią Statybininkų kortelių koncepciją nei kitos Europos šalys.

Tikina, kad šešėlis didelis, kortelės tebereikia
LSA vertina, kad statybos iki šiol yra viena iš didžiausių „šešėliu“ pasižyminčių veiklų.
„Pavyzdžiui, statybų sektoriuje dirba net du trečdaliai visų Lietuvoje nelegaliai dirbančių asmenų. Statybininko kortelių įvedimas rinkoje per metus leistų šalies biudžetą papildyti ir iš „šešėlio“ ištraukti 200 mln. Eur, nes privaloma darbo laiko apskaita statybvietėse suteiktų galimybę suskaičiuoti visus asmenis dirbančius rangoje ir subrangoje. Be šio pokyčio – „šešėlio“ mažinimo priemonės statybose tampa beprasmės ir nekuria proveržio“, – įsitikinęs D. Gedvilas.
Jis patikina, kad jų kurtos statybininko kortelės (STATREG) idėją Lietuvoje aktyviai palaikė ne tik darbdaviai, bet ir profesinės sąjungos.

Anot jo, bet kas statybininko kortelės negautų – ji išduodama turint bent vieną patvirtintą statybos kompetenciją, ją įrodo egzaminas.
„Didžioji dalis statybos sektoriaus „šešėlio“ pinigine išraiška yra būtent statybvietėse, kurios turi statybos leidimą, o fiziniai asmenys sudaro tik nedidelę dalį nelegalaus darbo rinkos apimties. Pirmuoju etapu mes siūlome „neužkrauti“ darbo laiko apskaitos prievolės buitiniame lygmenyje dirbantiems asmenis, taip nesukeliant itin didelės papildomos naštos visuomenei“, – sako D. Gedvilas.
Skyrienė: idėja gera
Trišalės tarybos pirmininkė, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė patikina, kad gerai veikiantis mechanizmas, leidžiantis identifikuoti ir kontroliuoti statybininkus, Lietuvoje būtų reikalingas. Statybininkų korteles turi daug aplinkinių valstybių.

Ji palaiko LSA poziciją, kad valstybė galbūt galėtų pasinaudoti jau veikiančiu LSA projektu.
„LSA užsiima savireguliacija, jie patys viduje reguliuojasi. Tai aš ir anksčiau sakiau, ar tikrai verta valstybei investuoti, ir dar kurti papildomai kažkokią savo kortelę. Visada galima, jei kažkas netinka, padiskutuoti, papildyti“, – teigia R. Skyrienė
Smulkiojo verslo atstovai prievolės nenorėjo
Jau anksčiau skelbta, kad privalomai statybininko ID kortelei nepritaria Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, jos manymu, tai būtų administracinės naštos didinimas ir valstybės pinigų švaistymas.
Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius tikina, kad „kiekviena įmonė sprendžia, reikia jai, ar ne.

Tačiau jis pasigenda didesnės kontrolės statybų sektoriuje.
„Kiekvienas žmogus, kuris stato konstrukcijas, realiai turėtų turėti kvalifikacija, priežiūrą, galbūt uždarosios akcinės bendrovės. Jei žmogus dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą – jis negali daryti pagrindinių pastato konstrukcijų. Reikėtų tokio apribojimo, nes jei žmogus su verslo liudijimu daro stogus, lieja pamatus, ir jokios atsakomybės neneša, užsakovas neturi kam pareikšti pretenzijų“, – problemą įvardijo A. Kerevičius.
Tačiau, anot jo, beveik nėra galimybių sukontroliuoti vidaus apdailos darbininkų, kurie nepriima sprendimų dėl pagrindinių pastato konstrukcijų – jie dirba patalpų viduje, kur patikrinti, kontroliuoti, ar įbrukti kokias privalomas korteles, būtų itin sudėtinga.
„Statybininko kortelė turbūt yra asociacijos noras prisitraukti prie savęs statybininką. (…) Gerai gal būtų ta kontrolė, bet kas čia per kontrolė būtų, jei LSA siūlo įsigyti ir už ją mokėti. Klausimas, kaip apribotų apdailininkus, kurie atvažiuoja, dirba viduje, užsidarę. Jų labai daug, neprofesionalų. Kaip juos apriboti? Įsigyti statybininko kortelės gi nepriversi “, – abejojo A. Kerevičius.