Pokalbiui su Arūnu mes susitinkame visai ne jo ir dar dviejų akcininkų valdomoje medienos gamybos įmonėje, tačiau įmonei priklausančiame viešbutyje, taip pat esančiame Biržuose.

Jis iškart sako, kad viešbutis – ne verslas, o labiau hobis bei vieta, kur patogu priimti svečius pokalbiui.

„O mūsų verslas – medienos gaminiai“, – teigia jis, o paklaustas, ką gamina, juokiasi, kad lengviau pasakyti, ko ne.

„Tai – nuo pat eksterjero detalių, tvorų, saunų, vasarnamių, poilsio namelių iki gyvenamų namų iš medžio“, – vardija jis.

Vadovas sako, kad lietuviškos medienos gamybai jie beveik nenaudojantys, tik drebulę ir juodalksnį ir tik saunų gamybai, gultams, o visa gamyba vyksta iš importuotos medienos, jie ją daugiausia atsivežantys iš Rusijos (70 proc.), taip pat iš Suomijos, Švedijos (30 proc.)

„Šie metai šiek tiek keičia proporcijas, turbūt pradėsime daugiau vežti iš Suomijos ir Švedijos, bet dėl to kalta ne politika, o kainų skirtumai“, – paaiškina jis.

Užsiminus apie šiemet beprotiškai kilusias medienos kainas, vadovas sako, kad tai pokalbiui – atskira tema, tačiau sutinka pasipasakoti apie kilusius iššūkius.

„Šie metai mums smogė į paširdžius. Net svarstėme, ar po 30 metų darbo neturėtume užsidaryti.

Viskas čia labai paprasta: sausio mėnesį džiovintą medieną pirkome už 200 Eur, o šiuo metu mokame 445 Eur plius transportas. Kainos išaugo daugiau nei dvigubai.

Vienintelės prošvaistės yra tos, kad pasaulyje medienos ateities sandorių kainos pradėjo kristi, todėl ketvirtame ketvirtyje tikimės kainų mažėjimo“, – pasakoja jis ir priduria, kad šis kainų augimas įmonę, kaip, ko gero, ir kitas, užklupo netikėtai.

„Mūsų specifika tokia, kad neturime išankstinių sandorių. Grandinė tokia, kad mes esame gamintojai, o mūsų partneriai Europoje yra užsakymų priėmėjai.

Tai tų užsakymų buvo praktiškai metams į priekį, o tuo metu nebuvo jokių minčių apie tokį didžiulį medienos kainų augimą. O nuo sausio jos šoka 30-40 proc., o kainos su galutiniu klientu sutartos ir tu jų jam nepakelsi. Tai reiškia, kad reikėjo kalbėtis su visais partneriais ir dalintis patiriamus nuostolius“, – atvirai sako vadovas.

Pasak jo, taip įmonė kurį laiką dirbo ir gamino „į minusą“, o šiuo metu balansuoja ant ribos, tačiau kainų kėlimo išvengta nebuvo.

„Mūsų produktai nuo metų pradžios, proporcingai medžio kainos augimui, pabrango apie 60 proc.“, – sako jis ir tikina, kad nelabai aišku, kokia situacija bus ir ateityje.

Arūnas Vaitaitis

„Dabar užsakymai, kuriuos gauname, juos gaminsime kažkur po 6-7 mėnesių, tai dar klausimas, kokia bus medienos kaina, bet vis tiek priimame užsakymus.

Dabar, jei didesnis užsakymas, net įvedame į sutartį sąlygą, kad gaminsime už tokią kainą, kokia bus tuomet medžio kaina rinkoje, suteikdami viltį, kad ji gali būti ir mažesnė“, – atvirai sako direktorius.

Bendrovę šiandien valdo trys akcininkai, iš kurių vienas ir yra Arūnas. Iš viso ji jau skaičiuoja 30 veiklos metų ir įskaitant viešbutį, turi apie 223 darbuotojus.

Tiesa, kone visa įmonės produkcija yra eksportuojama, o Lietuvoje, kaip tikina, pasilieka vos 1 proc.

„Mes neturime tikslo čia pardavinėti“, – teigia Arūnas ir pasakoja, kad užsienyje įmonė turi nemažai partnerių, per kuriuos ir vyksta užsakymai ir didžioji prekyba.

„Partneriai užsiima reklama, bendrauja su klientu, su mumis derina užsakymus ir mes gaminame“, – sako vadovas. Didžiausi partneriai, kaip priduria, yra Vokietijoje ir Olandijoje, ten išvyksta apie 60 proc. gaminių, tačiau neskaitant Europos, jų yra ir tolimesnėse šalyse, tokiose, kaip Australija ir Naujoji Zelandija, Japonija.

Paprašytas prisiminti verslo pradžią, Arūnas sako, kad viskas prasidėję nuo visai atsitiktinai gauto klausimo Vokietijoje, ar Lietuvoje nėra geros medienos ruošinių įmonės.

„Mes apie tą medį net negalvojome, dirbome su statybomis, bet mūsų paklausė, ar galime pagaminti ir sutikome, nors neturėjome nei staklių, nei lentpjūvės.

Tada vienoje vietoje pirkome rąstus, kitoje – pjovėme, obliavome ir taip surinkome ruošinius, išsinuomojome automobilį ir trise išvykome į Vokietiją.

Ten nuvykus sėkmingai pardavėme lentas, tada gavome daugiau užsakymų ir pradėjome žiūrėti kaip mums patiems viską ruošti. Ir taip išsiplėtėme“, – atsimena Arūnas.

Dabar įmonės apyvarta siekia apie 8 mln. Eur, o įmonė, kaip teigia Arūnas, kasmet auga.

„Nežinau iš ko, tačiau augame. O kai prasidėjo pandemija, turėjome užsakymų sprogimą“, – priduria jis.

Šiandien su įmonės produkcija iš Lietuvos kas mėnesį išvyksta apie 30 vilkikų, o Arūnas tikslina, kad gamybai prireikia apie 1000-1300 kubų medienos.

Su vadovu važiuojame ir iki pačios įmonės patalpų. Jis sako, kad anksčiau šioje vietoje, kur dabar įsikūrusi bendrovė, buvo kolūkio fermos ir buvo auginamos kiaulės, o vėliau jie viską išpirkę.

„Manau, kad čia iš viso yra apie 5-7 tūkst. kv.m. ploto“, – sako Arūnas ir trumpai apveda pasižvalgyti.

Kaip pats patikslina, linijinės gamybos čia nėra, viskas yra kombinuota, nes įgyvendinami individualūs užsakymai.

Dirbama, taip pat viena pamaina, o jei reikia ir su viršvalandžiais pasibaigti darbus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (168)