„Tas rezultatas, kurį dabar turime yra akivaizdus, kad nebus nieko iš mokesčių reformos. Finansų ministrė mažų mažiausiai turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą, nes po tokio kracho jos 3 metų darbo, toks koalicijos partnerių reformos įvertinimas reiškia ne ką kitą, kaip tiesioginį ir labai aiškų nepasitikėjimą finansų ministre ir jos darbu“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.
„Dviem trečdaliam mokestinės reformos koalicijos partneriai nepritaria, tai reiškia, kad klausimas nebuvo išdiskutuotas koalicijos viduje ir toks požiūris išreiškia nepasitikėjimą Finansų ministerijos matymu, kokia linkme finansų ir mokestinė sistema turi vystytis ir būti pakeičiama. Reiškia ministrė neturi pasitikėjimo iš koalicijos partnerių“, – tvirtino jis.
A. Mazuronis taip pat akcentavo, kad koalicinės tarybos sprendimas patvirtina mintis, jog mokesčių reforma buvo pateikta tik tam, kad būtų galima gauti lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF fondo).
„Man atrodo pasitvirtina scenarijus, kad mokesčių reforma buvo pateikta tik tam, jog būtų apgauta Europos Komisija ir ji atlaisvintų dalį lėšų iš RRF fondo, kurios buvo sustabdytos, kol mokestinė reforma nebuvo pateikta“, – sakė politikas.
„Nežinau kaip jaučiasi finansų ministrė, kurios pagrindinis pastarųjų 3 metų darbas buvo pasirengimas mokesčių reformai ir pirmasis valdančios daugumos darbas buvo sudaryti darbo grupę Finansų ministerijoje, kuri dirbo dėl mokesčių sistemos peržiūros“, – teigė jis.
Galiausiai Darbo partijos pirmininkas pripažino, kad mokesčių reformą gali paremti Seimo socialdemokratų frakcija, nes ji, anot politiko, yra „neformali valdančiosios daugumos partija“.
„Socialdemokratai nėra opozicinė partija, ji neformali valdančiosios daugumos partija, kuri remia”, – sakė A. Mazuronis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį informavo, kad posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
