Vieniems krizė, kitiems – ne
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Ž. Mauricas teigė, kad vienareikšmio atsakymo, ar šiandien yra krizė, nėra.
Kaip tikino, skirtingi ekonomikos sektoriai ir gyventojų grupės ekonominį sulėtėjimą jaučia nevienodai.
„Lietuvos ekonomiką į recesiją nutempė pagrindiniu ekonomikos varikliu laikytas pramonės sektorius, tačiau kitų sektorių situacija nėra bloga.
Ar pramonė sugebės atsispirti nuo dugno, ir nebesmukdys ekonomikos, ar nusitemps ir kitus sektorius į apačią, pamatysime“, – svarstė Ž. Mauricas.
Kaip patikslino, prasčiau sekasi toms įmonėms, kurios nukentėjo nuo energetinių kainų šuolių, tačiau inžinerinė pramonė, auto dalių gamyba, dviračių gamyba, pasak jo, demonstruoja solidų augimą.
„Todėl jaučiama „K“ formos krizė. Dalis verčiasi labai sunkiai, nemato šviesos tunelio gale, kiti demonstruoja neblogus rezultatus“, – teigė jis.
Perkamoji galia – auga
Kalbėdamas apie darbo rinką ekonomistas tikino, kad yra stebima nebloga situacija.
Jis aiškino, kad šiandien yra matomos tendencijos, kad darbuotojai nesudėtingai randa darbus kituose sektoriuose.
„Darbo rinkos situacija gera išsilaikys iki šių metų rudens. Dirbančiųjų skaičius tebeauga, o darbo lygis išlieka žemas, didelio streso nematome“, – sakė ekonomistas.
Taip pat jis pabrėžė, kad gyventojų perkamoji galia šiuo metu auga ir tai, nepaisant didelės infliacijos, vyksta antrą ketvirtį iš eilės.
„Sparčiai augantys atlyginimai lemia paradoksalią situaciją, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai geriausi visoje Europos Sąjungoje.
Tai lemia ir pakankamai neįprastą situacija būsto rinkoje. Laukiame kainų korekcijų, bet kol kas jų nėra“, – sakė jis.
Ekonomistas tikino neatmetantis tikimybės, kad kainos galėtų koreguotis iki 5 proc.
„Kitas scenarijus, kad kainos dar šiemet ir kitąmet liks stabilios“, – sakė jis.
Išskyrė pagrindines grėsmes Lietuvai
Ž. Mauricas Lietuvai išskyrė tris grėsmes, kurios gali koreguoti šalies ekonomiką.
Kaip teigė, tai – karas Ukrainoje, palūkanų normų augimas bei Lietuvoje vis didėjantis politinis neapibrėžtumas.
Jis aiškino, kad Lietuva su agresore kovoja trimis frontais – energetiniu, kariniu ir ekonominiu, tačiau, kaip pabrėžė, ši žiema, kalbant apie energetiką, mums turėtų būti ženkliai lengvesnė nei praėjusi.
„Europa sugebėjo gauti energetinių alternatyvų, padės investicijos į energetikos įrengimus“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie palūkanų normas, jis pridūrė, kad naujienos čia nėra geros, o ECB toliau pasiryžęs jas didinti.
„ECB turi reaguoti į infliaciją ir palūkanas toliau kelia. Kovą buvo lūkestis, kad šių metų pabaigoje jos mažės, bet iš tiesų jos mažės tik kitais metais.
Klausimas, ar pavyks minkštai nusileisti“, – svarstė ekonomistas.
Maisto kainos yra aukštumose
Ž. Mauricas sakė, kad aukštą infliaciją Lietuvoje kol kas išlaiko nemažėjančios maisto kainos.
„Maistas vaidina stiprų vaidmenį infliacijoje.
Tikėjomės, kad kainos stabilizuosis rudenį, paskui žiemą, paskui pavasarį, bet jos vis tiek statistiškai nekrenta.
Tikimės, kad vasarą maisto kainos kris, o tai mažins bendrą infliacijos lygį, bet, klausimas, koks jis bus. Gali išvis nebūti.
Jei maisto kainos nesumažės, metinė vidutinė infliacija Lietuvoje gali būti dviženklė ir siekti 10 proc.“, – sakė ekonomistas.
BVP ir infliacijos prognozės prastėja
Ž. Mauricas tikino, kad BVP prognozes numatyti itin sudėtinga, tačiau jas „Luminor“ prastina.
Lietuvos BVP, kaip tikino ekonomistas, šiemet nuo anksčiau prognozuoto 1 proc. prastės iki -0,5 proc.
„Grįžtame į neigiamą zoną“, – sakė jis.
Infliacijos rodiklis, kaip sakė, taip pat prastėja. Jis šiems metams šiuo metu prognozuojamas apie 8,5 proc., nors anksčiau vidutinė metinė infliacija, kaip buvo numatyta, turėjo siekti 7 proc.
Kitiems metams ekonomistas prognozuoja defliaciją.
