Šiemet Lietuva pirmą kartą istorijoje pakliuvo ir į laimingiausių pasaulio valstybių 20-tuką Jungtinių Tautų „Pasaulinės laimės indekso“ tyrime. Pasak Ž. Maurico, tai rodo, kad vyksta fundamentalūs Lietuvos gyventojų savivertės, aplinkos ir perspektyvų vertinimo pokyčiai.

„Panašu, kad „besiskundžiančio ūkininko“ ar „Palangos verslininko“ stereotipai griūva, o juos keičia anticiklinės nuotaikos vartotojas, sklidinas optimizmo net ir akivaizdžiai nepalankioje makroekonominėje aplinkoje. Tai psichologinis pokytis, kurį paskatino pastarųjų metų krizių patirtis.

Per labai trumpą laikotarpį mes išgyvenome pandemiją, migrantų krizę, energijos kainų šuolį, infliacijos šuolį ir dar turime karą pašonėje. Tačiau negandų virtinė nesužlugdė ekonomikos, o namų ūkių finansinė padėtis daugeliu atvejų išliko nebloga“, – pažymi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Ekonomistas priduria, kad vartotojų tyrimas atskleidžia gyventojų suvokimą, jog šalies ekonominė padėtis prastėja, tačiau jie nesieja to su savo pinigine – šalies finansinės padėties vertinimas net 30 punktų prastesnis nei asmeninės. Tai neįprastas reiškinys, nes šie rodikliai įprastai kinta drauge, tačiau nuo 2020-ųjų metų, prasidėjus pandemijai, šių rodiklių dinamika išsiskyrė.

Pasak Ž. Maurico, optimistiniai lūkesčiai, tikėtina, prisideda prie gana stabiliai besilaikančios būsto rinkos ir nuosmukio nepatiriančios mažmeninės prekybos.

„Apskritai, lūkesčiai vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje ir trumpuoju laikotarpiu gali suveikti kaip efektyvus stabilizuojantis veiksnys. Tačiau optimizmas negamina, neeksportuoja ir neparduoda, realioje rinkoje veikia negailestingi fundamentalūs dėsniai. Jei neatsigaus Lietuvos eksporto rinkos, išsilaikys aukšta infliacija, toliau kils palūkanų normos ir komplikuosis geopolitinė situacija, vartotojų lūkesčiai gali apsiversti aukštyn kojomis. Tuomet gresia rizika panirti į ekonominę stagnaciją ilgesniam laikui“, – pažymi Ž. Mauricas.

Tiesa, „Luminor“ banko ekspertai tokio scenarijaus kol kas nenumato. Naujausioje jų apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų susitraukti 0,5 proc., tačiau kitiems metams jau prognozuojamas 2,5 proc. BVP augimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją