„Matome (riziką, kad PVM planas gali būti nesurinktas – ELTA). Viena iš pagrindinių priežasčių tai, kad energetinių išteklių kainos sumažėjo. (...) Vartojimas nominaliai auga apie 8 proc., mažmeninė prekyba 5 proc., jau dabar mažiau. Lūkestis nebent yra, kad antroje metų pusėje stipriai paspartės augimas“, – šią savaitę žurnalistams kalbėjo Ž. Mauricas.
„Bet turint omenyje palūkanų normų kylimo pavėlinimą ir Vokietijos ekonomikos augimo žymiai prastesnes perspektyvas, tai labiau vilties scenarijus“, – sakė jis.
Ž. Mauricas aiškino, kad šių metų biudžetas buvo formuotas darant prielaidą, jog antroje 2024 m. pusėje ekonomika sparčiai atsigaus, tačiau tam reikia didesnio pinigų kiekio. Teigiamas poveikis, pasak jo, labiau bus juntamas kitais metais.
„Biudžetas suformuotas darant prielaidą, kad šių metų antroje pusėje ekonomika pakankamai sparčiai atsigaus ir ypatingai nominalia išraiška. Tam reikia, kad pinigų kiekis būtų didesnis. (...) Kol prasisuks procesai, teigiamą poveikį labiau matysime kitais metais, bet tada bus mokesčiai didinami“, – teigė ekonomistas.
„Šie metai iki pabaigos jie labiau pavasarinio laukimo. Šiems metams tai reikšmingo poveikio neturės, nes iki rinkimų didelių pokyčių nebus. Bet didės tikimybė, kad po rinkimų pokyčiai bus didesnio masto“, – pažymėjo jis.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę įspėjo, kad šiais metais į valstybės biudžetą gali būti surinkta 150 mln. eurų mažiau negu planuota PVM plane. Anot jo, tokią prognozę patvirtina 2024 m. sausio mėn. infliacijos duomenys.
G. Šimkus paminėjo, kad toks surenkamo PVM sumažėjimas yra svarbus svarstant apie papildomą gynybos finansavimą ir jo šaltinius.
Finansų ministerija vasario pradžioje paskelbė, kad 2024 m. sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 7,9 proc. mažiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.
Ministerijos duomenimis, per 2024 m. sausį iš PVM gauta 722,3 mln. eurų pajamų, tai yra 85,8 mln. eurų arba 10,6 proc. mažiau nei 2023 m. sausį.
