Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas, vasarį kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties (42 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o trys iš dešimties (29 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius metus pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Ekonomisto nuomone, didesnė dalis nepajuto ekonominės padėties pagerėjimo dėl psichologinių, sociologinių ir atspindinčių tam tikrus elgsenos ypatumus priežasčių.
„Galimas paaiškinimas, kad žmogus vertina savo finansinę būklę lygindamasis su kitais - kaimynais, ypač feisbuke. Net ir tuo atveju, jei jo pajamos išauga ir perkamoji galia padidėja, galbūt pamato, kad kaimynas nusipirko automobilį ar butą. Taip pat pažiūrėjęs jo feisbuko profilį pamato, kad jis atostogauja, o į profilį visada keliami tik teigiami dalykai. Tai labiau susiję su žmonių psichologija“, - Eltai teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, nors ir šie metai bus dar geresni už praėjusius dėl augančių pensijų ir lėtėjančios infliacijos, tačiau ekonominiam pesimizmui įtakos daro ir daug veiksnių, kurie neatsispindi statistikoje.
„Gal tai susiję su objektyviomis priežastimis - viešųjų paslaugų menku prieinamumu. Žmonės kuo toliau, tuo daugiau naudojasi privačiomis mokyklomis ir darželiais. Nors infliacija to nerodo, bet pagausėjus šeimai tos išlaidos pakankamai ženkliai išauga. Taip pat gal žmonės bando susitaupyti būstui, bet kainos kažkiek pabėga į priekį ar išauga poreikiai, ir žmonės pamato, kad tų santaupų nepakanka. Taip pat yra ir nesaugumo jausmas, kuris šiuo metu paplitęs visame pasaulyje. Nors pajamų lygis ir yra gana aukštas, bet žmonės jaučia didelį nerimą ir nėra patenkinti savo finansine padėtimi, nes jaučia didelę grėsmę iš kitų valstybių ar dėl robotizacijos (darbo rinkoje. - ELTA)“, - komentavo Ž. Mauricas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad didmiesčių gyventojai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas, dirbantys privačiame sektoriuje dažniau atsakė, jog ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius metus nepakito.
Ekonomisto manymu, paradoksas, kad besimokantis jaunimas nepastebėjo ekonomikos augimo.
„Tikras paradoksas, nes jau kas, bet jaunimas tikrai gyvena savo aukso amžiuje. Pagal darbo užmokesčio pasiskirstymą Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur jaunesni žmonės uždirba daugiau nei vyresni. Ir praktiškai jau dabar apie 1000 eurų atlyginimas tampa vos ne baziniu, jei žmogus su aukštuoju išsilavinimu eina į pirmą darbą ar turi minimalios patirties. Tokių dalykų niekada nėra buvę Lietuvos istorijoje“, - Eltai teigė ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvos jaunimo ekonominė padėtis jau yra labai arti ES vidurkio.
„Tikrai geriau (jaunimas gyvena. - ELTA) nei Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, iš dalies net tokių šalių, kaip Prancūzijos jaunimas, kur dažnai protestuojama, kad nėra darbo, maži atlyginimai, sunku įeiti į rinką. Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai - išeina taip, kad jaunas žmogus uždirba daugiau nei 10 metų patirtį turintis vyresnis žmogus“, - sakė Ž. Mauricas.
Apklausa vyko vasario 15 - 26 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1035 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų ir vyresni. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
