aA
Kvotų įvedimas iš užsienio dirbti į Lietuvą atvykstantiems asmenims nepadės spręsti šalies darbo rinkos problemų, priešingai – gali sukelti papildomų rūpesčių, nes šiuo metu Lietuvoje yra didesnis darbuotojų poreikis nei yra bedarbių, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Ribodami kvotas darbininkams iš užsienio ne tik nieko nepasieksime, bet apsunkinsime veiklą toms įmonėms, kurios dirba užsienio rinkoms. Pirma, tai paslaugų eksportą vykdantys vežėjai ir pagamintą produkciją eksportuojanti pramonė. Mes kertame šaką, ant kurios patys sėdime, nes stabdome pinigų srautus į Lietuvą“, – sako Ž. Mauricas.

Taip jis komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimus nuo kitų metų įvesti kvotas darbininkams iš užsienio.
Pagal nuo 2021 metų numatomas taikyti kvotas, Lietuvoje siūloma leisti įsidarbinti 11 600 vairuotojų iš užsienio, kai šiuo metu Lietuvos įmonėse jų dirba apie 30 tūkst., tad ši verslo sritis kvotų sistemą gali pajusti itin skaudžiai.

Pasak eksperto, tokių kvotų atsiradimas sunkiai paaiškinamas racionaliomis priežastimis, nes pagal ES darbo rinkos taisykles tiesiog neveiks.

„Darbo jėgos judėjimas tarp ES valstybių yra neribojamas ir jau dabar Europoje yra įmonių, kurios užsiima darbuotojų nuoma. Tad neturėdama galimybės atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių įmonė greičiausiai tiesiog išsinuomos juos Lenkijoje ar Latvijoje, kur mokestinės ir kitos sąlygos bus palankesnės nei Lietuvoje. Tad užsienio darbuotojų kvotos ne tik neišspręs problemų, bet dar neteksime dalies mokesčių į Lietuvos biudžetą“, – teigia ekonomistas.

Ž. Maurico įsitikinimu, kažkiek riboti galima tų specialybių darbuotojų atvykimą, kur užsieniečiai sukelia konkurenciją, kartais nesąžiningą, dėl darbo vidaus rinkoje.

„Manau, būtų galima riboti statybų sektoriaus darbuotojų patekimą į šalį, nes pačiam teko stebėti situaciją Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, kai atvykę užsieniečiai dirba po 12 valandų šešias dienas per savaitę, tad vietos specialistai tampa nekonkurencingi, nes tokiu tempu tiesiog nesutinka dirbti. Tačiau tam reiktų pasitelkti kitokius metodus, nes kvotos tiesiog neveiks“, – sako Ž. Mauricas.

Pasak jo, visų pirma reiktų sukurti atvykstančių darbuotojų švietimo sistemą, kad jie žinotų ir lengvai galėtų susipažinti su Lietuvos darbo sąlygas reglamentuojančiais įstatymais, savo teisėmis. Tai būtų prevencinė priemonė, kad užsieniečiai, pasinaudojus jų neišmanymu, nebūtų įdarbinami itin prastomis sąlygomis.

Ekonomistų manymu, apskritai mūsų darbo imigracijos politiką kaip tik reiktų liberalizuoti, nes pasaulinė praktika rodo, kad šalys, kurios taiko liberalesnes darbo sąlygas užsienio darbininkams – išlošia. „Pavyzdžiui, Šveicarija, kur gauti pilietybę itin sunku, tačiau galima gauti ilgalaikes su darboviete nesusietas darbo vizas.

Galėtume ir mes sukurti tokią sistemą, kur tiems užsieniečiams, kurie elgiasi pavyzdingai, suteiktume darbo vizas ilgesniam laikotarpiui nesusiejant jų su konkrečia darboviete. Tokiu atveju ir jų konkurencija su vietiniais darbuotojais būtų mažesnė, nes jie lengvai keistų darbo vietą į tą, kur geresnės sąlygos ir, rinkos sąlygomis, tos sąlygos greitai visiems suvienodėtų“, – svarsto Ž. Mauricas.

Tokių specialybių, kaip tolimųjų reisų vairuotojai, darbuotojų ribojimą ekonomistas mato kaip tiesioginę žalą mūsų ekonomikai.

„Viena vertus, turime nuspręsti, ar norime toliau Europoje išlikti šios rūšies verslo lyderiais. Jei taip, darbo sąlygas reikia lengvinti, o ne sunkinti. Nes įmonės arba nuomosis darbuotojus, arba pačios išsikels ir mokesčiai iškeliaus į kitų šalių biudžetus. Be to, šios srities darbuotojai apskritai praktiškai nedirba mūsų šalyje, tik moka čia mokesčius, tad atsiradus sunkumams čia, jie lengvai iškeliaus ieškoti darbo į kitas ES valstybes ir vėl pralošime mes“, – sako Ž. Mauricas.

Toks dirbtinis darbo vietų deficito sukūrimas, anot Ž. Maurico, apskritai sudaro prielaidas korupcijai.

„Mes matėme dirbtinio deficito sukūrimo pasekmes sovietmečiu. Tai sukuria šešėlinę rinką ir korupciją. Kai kvotos yra mažesnės nei poreikis, natūralu, kad taip pat gali paskatinti tam tikrus neskaidrius procesus“, – sako Ž. Mauricas.

Migracijos departamento duomenimis, 2019 metais į Lietuvą dirbti atvyko 66,6 tūkst. užsienio šalių piliečių. 86 proc. jų įsidarbino pagal profesijas, kurių atstovų Lietuvoje trūksta ir jiems specialūs leidimai dirbi nebuvo reikalingi, o likusieji įsidarbino gavę specialius leidimus.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.6000

Nespėjus pasirinkti rangovo, „Litgrid“ atidėjo linijos Šiauliai-Kaunas rekonstrukciją

Elektros perdavimo bendrovei „ Litgrid “ numatytu laiku nepavykus pasirinkti rangovo, kuris...

Brangsta rūkalai, daliai žmonių mažėja priemokos už vaistus (2)

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje didėja rūkalų akcizai , tačiau pinga vaistai nepasiturintiems...

Užimtumo tarnyba: nuo pirmadienio darbdaviai privalo teikti informaciją apie įdarbintus užsieniečius

Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalo teikti pranešimus apie visus įdarbintus ir komandiruotus...

Kavinių tinklai valstybės paramą vadina siaubo filmu: sudėtinga bus net vasarą (137)

„Dabartinė situacija primena siaubo filmą“, – šiandien sako didžiausius Lietuvoje kavos...

Sunkumų patyrė daugiau nei tikėjosi: pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvarta sumažėjo (24)

Net pusė Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) pernai patyrė apyvartos smukimą,...

Top naujienos

Situacija dėl koronaviruso vėl kelia nerimą: aktualus tampa sienų uždarymo klausimas (337)

Kurį laiką gerėjusi padėtis dėl koronaviruso plitimo vėl pasikeitė. Dabartinė situacija...

Svarstymus naikinti lengvatas kaupiantiems pensijai vadina klaida: pasiūlyta alternatyva – abejotina (109)

Antradienį pristačius mokestinių lengvatų peržiūrą buvo paminėtas ir siūlymas atsisakyti...

Finansų bitės užrašai | D+

Kaip sužinoti savo kredito istoriją ir ar tikrai turint nepalankių įrašų verta nuleisti rankas

Jeigu planuojate kreiptis į finansines paslaugas teikiančias bendroves, būkite pasiruošę...

Saviizoliacija po kelionių gali griežtėti: padėtį sunkina skirtingi reikalavimai (23)

Karantinai toliau erzina keliautojus ir smaugia oro linijas, pandemijai tęsiantis daugiau nei metus....

Aš – gydytojas, kuris vyko į COVID-19 misiją Kinijoje: štai ką pavyko sužinoti apie virusą (61)

Rašau būdamas karantine gimtajame Sidnėjuje, kuriame atsidūriau grįžęs iš Kinijos Uhano...

Prie didžiausios „Grizzlies“ pergalės istorijoje Valančiūnas prisidėjo itin kukliai (11)

Jonas Valančiūnas sužaidė prasčiausias rungtynes šį sezoną, tačiau jo atstovaujama Memfio...

Pirmojoje kalboje po pasitraukimo Trumpas pliekė Bideną (19)

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį per savo pirmąją didelę kalbą po...

Dietologė ir tinklaraštininkė: pamirškite dietas, štai sveikos mitybos taisyklės, kurias verta prisijaukinti RECEPTAS

Tai, ką dedame į savo pirkinių krepšelį, ne visada yra mūsų pasirinkimas – tam įtaką daro...

Įsigijote būstą su daline apdaila ir nežinote, nuo ko pradėti? Patarimai, kurie padės racionaliai suplanuoti remontą (1)

Nors būsto šeimininkai ypatingą dėmesį skiria interjero detalėms ir spalvoms, ekspertai...