„Biudžetas tikrai yra pakankamai dosnus, nes yra suteiktos pakankamai dosnios, netgi sakyčiau labai dosnios kompensacijos gyventojams, ypatingai kalbant apie elektros kainą, 28 euro centai yra mažesnė riba, negu daugelis tikėjosi“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.
„Taip pat verslui yra dalinai kompensuojama našta, dujų, elektros kainų augimas ir pratęsta dalis mokestinių lengvatų, viešajam maitinimui, viešbučiams pratęsta neribotam laikui, turime šildymui PVM lengvatų, turime kompensacijų mechanizmą praplėstą, tai iš tiesų pakankamai plačios aprėpties ir pakankamai dosnus paramos paketas“, – pridūrė jis.
Tačiau, ekonomisto manymu, biudžetas šiek tiek balansuoja ant fiskalinio tvarumo ribos. Vokietija, anot jo, likusioms Europos šalims pradėjo „dosnių subsidijų karą“ ir likusioms šalims belieka „šokti į tą patį traukinį“.
„Tas traukinys, manau, nebūtinai į šviesų rytojų nuveš Europą, nes jeigu mes pradėsime konkuruoti kas daugiau pasubsidijuos kainas, Europos Komisija ne kartą minėjo, kad krizė užsitęs ilgesnį laikotarpį ir mes tiesiog mesime pinigus į degantį laužą ir klausimas, kiek bus paskatų gyventojams ir įmonėms taupyti elektros energiją“, – tvirtino jis.
Ž. Mauricas tikina, kad šiuo metu realaus deficito mes nežinome, ir nebūtinai Finansų ministerijos įvardinti skaičiai gali tapti realybe.
„Žiūrėsime, koks deficitas bus, nes šiandien jo realaus mes nežinome. Įvardinti skaičiai yra apytiksliai, besiremiantys dabartiniais įverčiais, bet laikas parodys, nes tiek ekonominė situacija ir mes turime energetinį šoką, ir ne tik. Kita medalio pusė, mes turime palūkanų šoką. Palūkanos kyla labai sparčiai ir tikėtina, kad turėsime ekonominę recesiją“, – sakė ekonomistas.
Jis taip pat aiškina, kad situacija yra skirtinga ir belieka tikėtis, kad faktinis deficitas netaps ženkliai didesnis, negu šiuo metu minimi 4,9 procentai.
„Tačiau, prielaidų tokiam didėjimui yra labai daug, jog jis gali būti ir 6, ir 7 procentai. Tą paminėjo premjerė įžanginėje kalboje, kad biudžetas yra formuojamas remiantis Finansų ministerijos optimistiniu scenarijaus atveju, nes jų buvo trys. Ir vienas, optimistiškiausias, yra naudojamas formuoti biudžetą kitų metų, bet yra kiti du scenarijai, ne tokie palankūs, jei jie išsipildys, tą deficitą galime turėti didesnį“, – aiškino Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybėje Finansų ministerija pristatė 2023 m. biudžeto projektą. Jame numatyta, kad biudžeto pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.
Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.
