„Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja. Matyt, šį kartą nebus išimtis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

„Palūkanų normos išsilaikys panašiame lygyje, mes tikimės, kad balandį–gegužę mažins. Bet vėliau mažinimas turėtų būti spartesnis, tokia šviesa tunelio gale. Manytume, kad metų pabaigoje turėtų būti apie 2,5 proc. bazinės palūkanos, nuo 4 iki 2,5 proc. turėtų sumažėti”, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba praėjusią savaitę nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Neskaitant su energija susijusio bendrąją infliaciją didinančio bazės efekto, toliau buvo fiksuojama grynosios infliacijos mažėjimo tendencija, o anksčiau didintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms tebėra stiprus.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)