„Turėkite sąžinės verkti“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje Aušra Maldeikienė gėdijo stambiuosius Lietuvos ūkininkus.
Remdamasi mokslinių tyrimų ir Europos Komisijos analize ji teigė, kad Lietuvos žemės ūkis yra vienas labiausiai privilegijuotų visoje ES.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos RICA standartinių rezultatų duomenys rodo, kad šalies ūkininkų sumokėtų mokesčių santykis su pelnu mažiausias ES (mažesnis tik Slovėnijoje, kur šiam sektoriui išskirtinai prastos gamtinės sąlygos) ir sudaro 0,9 proc., kai ES vidurkis yra 4,7 proc., o kaimyninėse Lenkijoje – 3,9 proc. ir Latvijoje – 5,6 proc.
Paprastai tariant, Lietuvos ūkininkai į valstybės biudžetą sumoka kur kas mažesnę dalį mokesčių.
A. Maledeikienė teigė surengusi konferenciją dėl to, kad negalės dalyvauti visuotiniame žemdirbių suvažiavime, į kurį buvo kviesta. Tačiau ji jiems parengė viešą laišką. Be kita ko jame rašoma:
„Nors Lietuvos ūkininkai labai mėgsta skųstis, kad jiems padedama mažai, tačiau skaičiai rodo, kad norint padidinti žemės ūkio konkurencingumą, palaikyti žemdirbių pajamas, mažinti socialinę atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų, tausoti aplinką, žemės ūkiui teikiama ES ir nacionalinio biudžeto parama, ir vien 2016 m. lėšų dalis, skirta žemės ūkiui finansuoti, sudarė 1,069 mlrd. Eur“
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į Aleksandro Stulginskio universiteto tyrimą, rodantį, kad visur ES ūkininkų pajamos ir turtas apmokestinamas panašiai kaip ir kitos veiklos. Tačiau Lietuvoje ūkininkams taikomas mokesčio tarifas esą yra itin mažas.
A. Maldeikienės teigimu, net tose šalyse, kur ūkininkams taikomi palyginti maži mokesčio tarifais (Čekija, Prancūzija, Graikija, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija), tarifai gali viršyti 40 proc. Pvz., Prancūzijoje pajamos didesnės nei 250 tūkst. Eur per metus apmokestinamos 41 proc. tarifu, kaimyninėje Lenkijoje pajamos viršijančios 19,9 tūkst. Eur apmokestinamos 32 proc. tarifu.
Ten, kur ūkininkų pajamų apmokestinimas aukštas (Belgija, Danija, Suomija, Anglija, Airija) tarifas gali viršyti ir 50 proc.
„Nežinau, kiek liko gandrų Danijoje, bet ten metinės ūkininkų pajamos, didesnės, nei 52,377 tūkst. Eur per metus, apmokestinamos 51,5 proc. tarifu. Atkreipiu tamstų dėmesį, kad europinės agrarinio sektoriaus išmokos taip pat įtraukiamos į pajamas ir apmokestinamos.
Nepalankiausia žemdirbių apmokestinimo požiūriu ES laikoma Suomija, kuri ūkininkams netaiko jokių specialių lengvatų“, – komentavo ekonomistė.
Jos teigimu, Lietuvoje viskas kitaip ir „viskas nežmoniškai“. Kaip pavyzdį ji pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos narius ūkininkus.
A. Maldeikienė skaičiavo, kad, pvz., Ramūnas Karbauskis, per metus gauna 3,8 mln. Eur pajamų ir sumoka 62 tūkst. Eur mokesčių (tarifas būtų 1,61 proc.), Petras Nevulis – 273 tūkst. Eur pajamų, o mokesčių sumokėjo tik 156 Eur (0,06 proc.).
„Taigi, prašau jūsų ateityje nebemeluoti rinkėjams ir patiems sau, kad jus ES kažkas skriaudžia. Jeigu norėsite pasiguosti, pabandykite nevelti visko į vieną gumulą ir kalbėkite konkrečiai su realiais faktais. „Fake news“ (sugalvotų naujienų) laikai jau eina iš mados“, – kalbėjo Seimo narė.
Visuotinis žemdirbių suvažiavimas rengiamas vasario 9 d. Jonavoje. Lietuvos ūkininkų sąjunga interneto puslapyje suvažiavimo problematiką pristato taip:
„Nors Lietuva ES sudėtyje jau beveik pusantro dešimtmečio, situacija šalies žemės ūkyje kone tragiška. Bendra šalies ekonomika auga, tačiau žemės ūkio sektoriuje padėtis ne tik negerėja, bet jau keletą metų iš eilės ritasi žemyn.
Nuo šių metų pradžios išaugo žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas. Grūdų, pieno žaliavinės produkcijos supirkimo kainos krenta, o ūkininkams tenkančios investicinės ES paramos krepšelis beveik išsekęs, nors iki finansinio laikotarpio pabaigos dar likę keletas metų.
Šį rudenį ūkininkų nepagailėjo ir gamta – ne viename liūčių permerktame ir ežeru virtusiame lauke vietoje žiemkenčių šiandien čiuožinėja vaikai. Rudenį ūkininkams nepavyko nuimti kone trečdalio derliaus, o ir nuimtasis toli gražu ne pačios geriausios kokybės. Su nerimu laukiama, kokius rezultatus gausime ir iš kur ne kur sudygusių žiemkenčių. ES liūčių sukeltiems potvyniams kompensuoti skyrė paramą, tačiau Lietuvos vyriausybė neketina prisidėti iš nacionalinio biudžeto, nors tokią teisę turi.
Lietuvos žemdirbiai aiškiai pareiškia: jei už sunkiu darbu užaugintą produkciją mums būtų mokama sąžininga, gamybos kaštus padengianti kaina, nereikėtų ir paramos!“
