80 procentų maitinimo įstaigų sausį dirbo nuostolingai
Naujus metus restoranų sektorius pasitiko padidėjusiu pridėtiniu vertės mokesčiu (PVM). Nuo turėto lengvatinio 9 proc., skirto išgyventi pandemiją, mokestis kilo iki įprasto 21 proc. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis patvirtino, kad sausis maitinimo sektoriui iš tiesų buvo sudėtingas.
„Iš tikrųjų, vienintelė pelninga diena – šeštadienis. Jeigu pasižiūrėtume vien tik į šeštadienį – niekas nepasikeitė, krizės nėra, bet, deja, šeštadienis yra tik viena diena. Kas įvyko? Antrame kurse studentai mokinasi, kad negalima didinti mokesčių tada, kada yra pasiekiama didžiausia krizės duobė. Palūkanų našta – ji metų pabaigoje maksimaliai jautėsi ir ta krizė – ji būtų buvusi restoranuose ir šiaip šių metų pradžioje, bet dabar ji yra 3 kartus didesnė“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak G. Balnio, didesnės patiekalų kainos nėra vienintelė priežastis, dėl kurios sumažėjo klientų kavinėse ir restoranuose.
„Yra kelios priežastys. Realiai, turbūt 90 procentų mūsų klientų žinojo, kad kainos restoranuose padidės po Naujųjų metų. Jie nežino, kad dalis restoranų jau gruodžio mėnesį kėlė kainas, bet visi supranta, kad kainos yra didesnės. Kadangi mūsų sektorius yra labai konkurencingas ir alternatyvų yra kitų – galima nueiti ir į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, ir pasigaminti namuose – tą klientai, matosi, kad ir rinkosi“, – teigė G. Balnis.
Anot „Amber Food“ vadovo, galima sakyti, kad pirmomis savaitės dienomis kavinėms ir restoranams neapsimoka dirbti išvis.
„Jeigu esi kažkokiame prekybos centre – dažnai to neleidžia taisyklės, bet tuos darbo laikus ir mes koregavomės. Kaip pavyzdys, atsirado toks laikas kaip 10:30 ryte, kada pradedame dirbti vietoje 10 valandos, senamiesčiuose vakarinius laikus trumpinome, nes apart PVM – didėjo minimali alga ir nuoma didėjo 9 procentais, tad mums reikia kažkaip išgyventi“, – dalijosi pašnekovas.
Jis pridūrė, kad kone 80 procentų maitinimo įstaigų sausį dirbo nuostolingai.
„Kad palyginti, sakyčiau praeitais metais tas pats 80 procentų buvo pelningai dirbantys restoranai ir maitinimo įstaigos“, – teigė G. Balnis.
Praėjusieji metai buvo gerokai lengvesni
Kaip pastebėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, darbas paslaugų sektoriuje – labai priklausomas nuo sezoniškumo, tad sausis, vasaris ir netgi kovas – šio sektoriaus atstovams gali būti labai sudėtingi.
„Dėl to yra tikslingiau lyginti šių metų sausį su praeitų metų sausiu. Galbūt didžiausias pokytis yra tai, kad mes leidžiamės nuo infliacijos kalno ir jau dabar yra, o ateityje bus dar sunkiau įmonėms didinti pajamas, keliant kainas, o kaštų bazė iš inercijos vis dar auga, nes auga darbo užmokesčiai – tiek minimalus, tiek ir vidutinis iš inercijos.
Auga ir nuomos kainos – jos yra indeksuojamos nuo praeitų metų vidutinės metinės infliacijos, tai yra apie 8-9 procentai. Taip pat, palūkanos vis dar yra pačiame pike, dar yra mokesčiai, kurie kol kas keliami ne daugeliui sektorių, bet matysime mokesčių kėlimų ir daugiau, nes matome, kad ir krašto apsaugai reikia, ir kitoms sritims“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, kone vienintelis faktorius, kuriuo šiuo metu galima pasidžiaugti – energetinių išteklių kainos.
„Jos yra ženkliai mažesnės negu praeitais metais ir galbūt pigesnės, nei dalis galvojo. Taigi – iš penkių keturis vis dar turime nelabai palankius faktorius ir vieną palankų faktorių, tad, be abejo, šie metai bus sunkesni už praėjusius. Praeiti metai buvo neblogi, sakyčiau, turint omenyje, kad Lietuvos ekonomika patyrė nežymią recesiją“, – teigė jis.
Ekonomistas aptarė ir konkrečius pavyzdžius.
„Buvo šiek tiek neigiamas augimas – tarkime, viešojo maitinimo paslaugų apyvartos, skaičiuojant parduotais kiekiais, augo kukliais 2,5 procento, o nominalia išraiška, kadangi buvo vis dar pakankamai didelis infliacinis spaudimas, buvo 16 procentų augimas. Tai leido šiek tiek amortizuoti, bet šiais metais gali būti, kad mes to realaus augimo visai nebeturėsime arba turėsime labai mažą ir nominalia išraiška tas augimas bus vienaženklis“, – teigė Ž. Mauricas.
Šviesos šaltinis tunelio gale
Vis girdime, kad šiais metais augs žmonių perkamoji galia, tad pasigirsta ir svarstymai, kad, jeigu galios pirkti bus daugiau – galbūt klientai sugrįš į pagalbą verslams? Kaip teigė ekonomistas Ž. Mauricas, tokia prognozė yra, tačiau jos išsipildymo gali tekti palaukti kiek ilgiau.
„Čia toks didelis šviesos šaltinis tunelio gale, jeigu kažkoks traukinys dar neatvažiuos, bet tai, manau, labiau pasireikš pavasario antroje pusėje arba jau vasarą ir ypatingai tada, kai mes jau turėsime ženklų, kad yra mažinamos palūkanų normos. Dar priklausys ir nuo to, kaip mūsų ekonomika judės – ar ji atsispirs nuo dugno ir pradės kilti, ar mes vis dar turėsime tokį stagnacinį periodą“, – aiškino jis.
Pašnekovas pridūrė, kad, bet kokiu atveju, pirmas šių metų pusmetis bus pakankamai sudėtingas.
„Ypatingai tiems verslams, kurie įprato prie nominaliai augančių pajamų, reikės kažkokį kompromisą surasti – ar atlyginimai negalės būti tiek didinami, ar kažkaip kitaip turės būti efektyvinama veikla, nes tikrai bus sunku perkelti padidėjusius kaštus per padidėjusias kainas. Tas kainų augimo laikotarpis, manyčiau, išsikvėpė“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.
Be to, ekonomisto teigimu, tikėtina, kad šiais metais vidutinė metinė infliacija bus labai žema, o galbūt net ir nulinė.
„Grubiai sakau, kad tarp -1 ir 2 procentų mes turėsime vidutinę metinę infliaciją. Bendra tendencija yra ta, kad jau nebebus galima arba bus labai sudėtinga didinti pajamas, keliant kainas“, – teigė Ž. Mauricas.
Teks gyventi iš turimų resursų
Pastarosios prognozės rodo, kad verslams, kuriems išgyventi šiuos metus bus ypatingai sunku, nebeliks kitų išeičių ir teks nutraukti savo verslą. Kaip dėmesį atkreipė ekonomistas Ž. Mauricas, tai – pakankamai natūralus procesas.
„Popandeminiu laikotarpiu mes turėjome tikrai labai neįprastą situaciją, kai tikrai stipriai augo infliacija, kainos, augo pajamos gyventojų, o dabar mes grįžtame į tokią labiau įprastesnę ekonominę raidą ir, be abejonės, tokiuose sektoriuose, kaip viešasis maitinimas – ta kaita bus. Ji būdavo ir anksčiau, ir pakankamai nemaža dalis įmonių tiesiog pasitraukdavo iš rinkos, tad ta dinamika ir toliau bus, tik yra tam tikra grėsmė, kad gal mes į kitą svarstyklių lėkštę persversime ir gali būti, kad per daug bus tos dinamikos, per daug įmonių susidurs su iššūkiais“, – aiškino jis.
Dažnai akcentuojama, kad reali situacija išryškės vasario pabaigoje, kada įmonės turės sumokėti PVM mokestį. Anot restoranų tinklo „Amber Food“ vadovo G. Balnio, svarbu suprasti ir tai, kad dalis mažų maitinimo sektoriaus verslų net nežino, kaip su ateinančiais iššūkiais reikės tvarkytis.
„Jau vasario 25-tą dieną kiekvienas restoranas matys, kiek papildomai reikia mokėti“, – teigė jis.
G. Balnis paaiškino, kokių priemonių jo atstovaujamo sektoriaus atstovams gali tekti imtis.
„Jeigu yra pelnas – be abejo, galima susitaikyti su tuo, kad pelnas būtų mažesnis, bet šitas sektorius yra labai konkurencingas ir jame yra vienas žemiausių pelningumų apskritai, tarp visų verslų. Dėl to yra sunku. Labai sunku. Reikia kažkur taupyti. 2008 metais kaip mes išgyvenome – visiems darbuotojams sumažinome atlyginimus 30 procentų, o dabar to padaryti yra neįmanoma. Be abejo, dabar gyvensime iš resursų, bet, jeigu tai tęsis ilgiau negu pirmas pusmetis – abejoju, kad kas nors turi tokius resursus“, – pripažino jis.
Kainų augimas gali būti vasarą
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodė, kad sausį metinė infliacija sudarė 1 procentą, o prie brangusių segmentų išskirti tam tikro maisto produktai ir maitinimo paslaugų sektorius. Paklaustas, ar kainų kilimo maitinimo įstaigose vertėtų tikėtis ir toliau, G. Balnis teigė, kad nuspėti – sunku.
„Įprastas dalykas šitame sektoriuje būdavo tai, kad minimali alga auga sausio 1 dieną, čia tų apyvartų nėra, turistų nėra, atsidaro turistinis sezonas balandžio-gegužės mėnesį ir dalis maitinimo įstaigų kainas koreguodavo būtent tais mėnesiais.
Man dabar sunku yra atsakyti už visas turistines vietas, bet dažniausiai kainos papildomai padidėdavo tuo laikotarpiu, o kaip bus šiemet – sunku pasakyti. Aišku, konkurencija yra didelė, visokių akcijų agresyvių atsiranda, tai gali būti ir kainų mažėjimų. Kažkas gal bandys per kiekį atsilošti tai, kas prarandama“, – svarstė G. Balnis.
Savo įžvalgomis šioje vietoje pasidalijo ir ekonomistas Ž. Mauricas.
„Kainų lygis po tos visos palūkanų ir atlyginimų pasiutpolkės – jis pakankamai nemažas. Jeigu pažvelgti į įvairius šaltinius, tai mes esame prie lyderiaujančių valstybių Centrinės Europos, Baltijos šalių regione – labai retas miestas turi didesnį kainų lygį nei Vilnius ir mūsų kainų lygis yra panašus į daugelį Pietų Europos šalių, o, pagal kai kuriuos šaltinius, jau net ir didesnis, tarkime, nei Madride, Ispanijos miestuose“, – atkreipė dėmesį jis.
Taigi, galima manyti, kad kainų augimo lubos – jau pasiektos.
„Aš manau, kad augimas bus vienaženklis. Nebebus jis dviženklis šiais metais“, – teigė Ž. Mauricas.
