Situaciją stipriai reguliuoja maisto kainos
Anot A. Vizicko, birželio mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad yra tam tikras atsitraukimas, lyginant birželio ir gegužės mėnesius, tačiau taip nutiko tik todėl, kad vienas prekybos tinklas gegužės mėnesį kainas kėlė, o vėliau jas koregavo, todėl tikro kainų kritimo pastebėta nebuvo.
„Jeigu imti konkrečiai, prekybos tinklus po vieną, tai mes matytume, kad kainos tiesiog augo ir pagrindinis veiksnys yra tai, kad pieno produktai šiek tiek atpigo, o tuo tarpu mėsos produktai jų vietą užėmė ir pradėjo branginti patį krepšelį“, – aiškino jis.
Kas atsakingi už tai, kad mokame daugiau?
Anot A. Vizicko, reikia nepamiršti, kad egzistuoja kainų grandinės, pagal kurias galima numatyti tam tikras tendencijas. Jis teigė galintis įvardinti tris pagrindinius kainų pokyčių šaltinius, kurie priklauso nuo skirtingų kategorijų ir nuo to, kaip susidėlioja konkurencinė aplinka.
„Vienose kategorijose mes galime pasakyti, kad gamintojai arba perdirbėjai, kartu su prekybininkais ir plius PVM. Kitose kategorijose yra akivaizdu, kad prekybininkai plius PVM. Dar vienas dalykas – mes matome, kad, traukiantis žaliavoms, ūkininkai patiria didelį spaudimą, tuo tarpu tos tarpinės grandys – jos neskuba piginti ir šitoj vietoj maržos arba pelnai generuojami šiandien dienai pakankamai įspūdingi“, – dalijosi jis.
Pašnekovo teigimu, gąsdinti nesinori, tačiau šiuo metu maržos siekia 40 procentų ir eina link 50-ties.
„Turbūt, kad geriausiai viską atspindi tas faktas, kiek, pavyzdžiui, buvo uždirbama nuo produkto prieš visus tuos įvykius, pavyzdžiui, 2021 metais, prieš karą, ir kaip tai atrodo šių metų, pavyzdžiui, gegužę. Mes galime pasakyti, kad absoliučia suma – plius 50 procentų čia yra toks vidurkis“, – teigė A. Vizickas.
Ką galima dėl to padaryti?
Pinigai yra pinigai – verslas siekia juos uždirbti, tačiau, A. Vizicko teigimu, Vyriausybė galėtų pakeisti tam tikrus dalykus.
„Visų pirma, bazinis poreikis yra skatinti konkurenciją. Tikrai bet kuri Vyriausybė gali imtis tam tikrų veiksmų ir ieškoti būdų skatinti ar tai privataus žmogaus įsitraukimą į šitą grandinę, ar tai smulkaus verslo įsitraukimą, ar stambaus verslo ribojimą“, – teigė jis.
Anot jo, yra ko pasimokyti ir iš kitų valstybių.
„Kitos priemonės, kurias mes girdime, pavyzdžiui, kad Prancūzijoje, kur infliacija buvo apie 6 procentus, Belgijoje, kur infliacija fiksuojama apie 3 procentus – jų Vyriausybės nariai, pavyzdžiui, ūkio ministrai arba finansų ministrai kalba apie tai, kad gamintojai, prekybininkai – susiimkite ir pradėkite galvoti apie vartotojus. Jie šneka apie sankcijas, apie gėdos lentas, aplamai apie kažkokius veiksmus, kurie paskatintų tą sąmoningumą verslo“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, priemonių tikrai yra, tereikia imtis veiksmų.
Valdžios požiūris
Dažnai iš valdžios yra girdima, jog negalima kištis į kainodarą, esą tam nepritartų Europos Sąjungą, nes tai yra laisva rinka. Anot A. Vizicko, šioje vietoje yra remiamasi Adamo Smito teorija, tačiau tam, kad ji veiktų, reikia turėti iš tikrųjų laisvą, o ne oligopolinės rinkos situacijos.
„Šioje situacijoje yra pareiga užtikrinti tą laisvą rinką: skatinti tarpvalstybinį prekių judėjimą, sudaryti sąlygas privačiam, smulkiam verslui įsiterpti į šią terpę“, – aiškino jis.
Anot jo, tiek, kiek konkurencijos Lietuvos rinkoje yra šiuo metu – neužtenka.
„Mūsų tyrimai rodo, kad, dažnu atveju, taip vadinamos reguliarios kainos yra vienodos visur ir nuo jų daromos tiesiog akcijos, kurios keliauja iš vieno prekybos tinklo į kitą. aš sakyčiau, kad požymio, kad yra konkurencija, nežiūrint į skaičių nesimato“, – teigė A. Vizickas.
Visą reportažą galite rasti LNK:
