aA
Vilnius, spalio 16 d. (BNS). Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui su 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų pertekliumi, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog kitų metų biudžeto projekto negalima lyginti su šiųmetiniu, nes dėl mokesčių reformos pasikeitė valstybės finansų struktūra.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui su 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų pertekliumi, ekonomistai sako, jog kitų metų biudžeto projekto negalima lyginti su šiųmetiniu, nes dėl mokesčių reformos pasikeitė valstybės finansų struktūra.

Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies ekonomikai jau rodant perkaitimo ženklus, valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog valdžia stengiasi būti gera visiems, todėl pajamas formuoja subalansuotai ir protingai. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

2018 ir 2019 metų biudžetų lyginti negalima

„Lyginti 2019-ųjų ir 2018-ųjų metų biudžeto net negalima, nes iš esmės pasikeitė mokesčiai – sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, 29 proc. padidėja visi atlyginimai, surenkama bus daug daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mažiau socialinio draudimo įmokų. Tai tas palyginimas visiškai praranda prasmę. Dėl to ten ir yra tokie keisti skaičiai, kad (biudžeto – BNS) pajamos augs 16 proc., išlaidos – 22 proc. Atrodytų, iš kur tokie augimai prie dabartinio ekonomikos augimo tempo“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Tiesiog yra toks buhalterinis pasikeitimas, kuris nerodo nei Finansų ministerijos optimizmo, nei blogo planavimo, bet tiesiog keičiasi visa valstybės finansų struktūra dėl pasikeitusių mokesčių, ir dėl to neturėtume vertinti, kaip augo valstybės biudžeto pajamos, – tie rodikliai nieko mums nepasakys“, – aiškino N. Mačiulis.

Pasak jo, kol nematyti konsoliduotų valdžios sektoriaus rodiklių, „apimančių ir valstybės biudžetą, ir savivaldybės biudžetą, ir socialinio draudimo fondo išlaidas ir pajamas, tol labai sunku ką nors pasakyti apie tuos pokyčius“.

Pasak SEB banko analitiko T. Povilausko, smarkiai išaugusias kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas lėmė mokesčių reforma.

„Biudžete yra pakankamai didelis minusas, bet čia viską iškraipo tai, kad nuo kitų metų ketinama bendrąją pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto per GPM mokestį, tai dėl to tie skaičiai padidėję“,– BNS sakė T. Povilauskas.

Reikia galvoti apie didesnį biudžeto perteklių

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu fiskalinėmis priemonėmis skatinama ekonomika, o ne slopinamas galimas jos perkaitimas. Ekonomisto nuomone, vertėtų pagalvoti apie didesnį finansinį valstybės rezervą.

„Vienintelis skaičius, kurį mačiau, kurį galima pakomentuoti, yra biudžeto perteklius, planuojama, kad sumažės nuo 0,6 proc. iki 0,4 proc. BVP. Tai vėlgi, labai simbolinis pokytis, kurį sunku ar kritikuoti, ar girti. Šiame ekonomikos cikle reikėtų turbūt didesnio biudžeto pertekliaus, kaupti didesnį rezervą šioje ekonomikos ciklo stadijoje, nes matome jau kai kuriuos pirmuosius perkaitimo ženklus ir natūralu, kad reikėtų vykdyti ne prociklinę fiskalinę politiką, o kaip tik kaupti rezervą ir papildomai nekaitinti ekonomikos išlaidų didinimu“, – aiškino N. Mačiulis.

Jis neprognozavo, kokio valstybės rezervo reikėtų šaliai – milijardo ar dviejų.

„Klasikinė ekonomikos teorija vis tiek sako, kad tuomet, kai yra ekonomikos perkaitimo ženklų, tai yra, įmonės veikia pilnais gamybiniais pajėgumais, darbuotojų nėra, atlyginimų augimas viršija produktyvumo augimą – visa tai gali paskatinti infliaciją. Tai tokioje verslo ciklo stadijoje valdžios sektorius neturėtų prisidėti prie dar didesnio ekonomikos kaitinimo ir infliacijos didinimo“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse jau tapo įprasta, kad sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms, tokiais pat tempais didėja ir „apetitas, ir noras didinti išlaidas įvairioms gyvenimo sritimis“.

„Ypač, kai artėja rinkimai, natūralu, kad yra spaudimas didinti ir valstybės tarnautojų, ir įvairių kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai dėl to mes ir matome spartesnį valdžios sektoriaus išlaidų augimą, kuris viršija pajamų augimą. Tai šiek tiek vykdoma prociklinė fiskalinė politika, bet to buvo galima tikėtis (...) Esame demokratinėje valstybėje, kur politikų sprendimams labai daug įtakos turi visuomenės nuomonė. Ir visuomenės nuomone, vis tiktai turbūt prioritetas nėra rezervo kaupimas, ir prioritetas nėra ekonomikos vėsinimas fiskalinėmis priemonėmis. Didelės dalies visuomenės prioritetas yra maži mokesčiai ir dar didesnės valdžios sektoriaus iš laidos“, – teigė ekonomistas.

T. Povilauskas mano, kad formuojant kitų metų biudžetą, einama vidutiniu keliu, stengiamasi nieko pernelyg neišgąsdinti, tačiau tuo pat metu pajamos formuojamos subalansuotai ir protingai.

„Visi suprantame, kad gyvename gerais ekonomikos laikais, tai čia galbūt norėtųsi šiek tiek didesnio biudžeto pertekliaus, bet kadangi valdžia stengiasi būti gera visiems, ji balansuoja ant švelnaus biudžeto pertekliaus“,– BNS sakė T. Povilauskas.

Proga įvesti naujus mokesčius

Anot jo, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir plečiant jo taikymą, valstybė galėtų įvesti ir naujų mokesčių.

„Kiti metai būtų geras laikas, kai didini NPD ir prapleti jo taikymą, reikėtų pajamų iš alternatyvių šaltinių – ar tai būtų nekilnojamo turto pajamos, ar aplinkosauginiai mokesčiai. Būčiau linkęs ne vien mažinti ir uždaryti erdves, bet ir atverti erdves kitų mokesčių surinkimui, kurie šitaip darytų šalies ūkį efektyvesnį“,– teigė ekonomistas.

Anot jo, agresyviau planuojamas tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.

„Lyginant su šių metų prognoze, norima gauti 8,8 proc. daugiau PVM pajamų, virš 2 proc. to augimo, prognozuojama, bus ištraukta iš šešėlio. Pažiūrėsim, šiais metais PVM surinkimas auga lėčiau, tai gal čia agresyvesnis planavimas“,– sakė T. Povilauskas.

Jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

„Krito į akis valstybės investicijų programa, kad kitais metais bus labai panaši į šių metų, tai čia turbūt yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus ir labai daug naujų investicijų nežada. Čia turbūt užuomina statybų sektoriui, kad beveik nekintanti investicijų programa, nieko daug kitais metais nebus“,– pridūrė SEB vyriausiasis ekonomistas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (7)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę (1)

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Seimas – prieš PVM lengvatas pirmajam būstui ir kūdikių maistui papildyta (2)

Seimas atsisakė imtis pataisų, kuriomis pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatinį 5 proc....

„Deutsche Bank“ akcijų kursas vėl krito į rekordiškai žemą lygį (5)

„ Deutsche Bank “ akcijų kursas antradienį vėl krito į rekordiškai žemą lygį, nes...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (7)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (17)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (3)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (10)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1584)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (510)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (28)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (33)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...