Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio ir Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės, naujausi infliacijos rodikliai atitinka ekonomistų prognozes, be to, ir ateinančiais mėnesiais turėtų būti matomas kainų mažėjimas.
Vis tik, kartu jie pastebi, kad Lietuvos ir euro zonos ūkis susiduria su kitomis rizikomis.
Trečiadienį Valstybės duomenų agentūra (VDA) paskelbė, jog išankstinė metinė infliacija birželį (lyginant su 2022 m. birželiu) siekia 8,2 proc. Įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, mažėja – gegužė metinė infliacija sudarė 10,7 proc., balandį – 15,2 proc.
Išankstiniais VDA skaičiavimais, birželį, lyginant su geguže, fiksuota 0,1 proc. mėnesinė defliacija, tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis siekia 17,3 proc.
„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas“, – rašoma VDA pranešime.
N. Mačiulis: viskas vyksta kaip prognozuota ir infliacija nebėra šių metų pagrindinė problema
N. Mačiulis teigia, kad metinės ir mėnesinės infliacijos lėtėjimas ir toliau atitinka ekonomistų prognozes. Visgi, anot jo, nors infliacija nustoja būti problema, dėl nedarbo didėjimo ir pramonės bei eksporto apimčių šiuo metu jau pastebimos problemos su paklausa.
Pasak N. Mačiulio, mėnesinė defliacija bus fiksuojama ir likusią vasarą, o metinė infliacija, kaip ir buvo prognozuojama anksčiau, metų pabaigoje sieks 3 proc.
„Prognozės pildosi, nieko netikėto dėl infliacijos nevyksta. Matome, kad antrą mėnesį iš eilės mažėja daugelio prekių kainos ir tai susiję su atpigusia energija, žaliavomis ir transportavimo išlaidomis. Visa tai, jau matėsi šių metų pradžioje, bet užtruko, kol tas komponentų pigimas pasiekė galutinius vartotojus. Ir labai tikėtina, kad ši mėnesinė defliacija, kurią mes jau stebime du mėnesius iš eilės, tęsis ir likusiais vasaros mėnesiais ir metinė infliacija, kaip ir prognozuojama, priartės prie 3 proc. metų pabaigoje“, – antradienį Eltai teigė N. Mačiulis.
Taip pat jis abejoja, ar tam tikros vasaros metu prasidėjusios problemos, tokios kaip Europą siaubiančios sausros, gali turėti poveikį maisto kainoms, o per tai ir spartinti infliaciją.
„Sausros kai kuriuos pasaulio regionus paliečia, bet žiūrint į derlių daugelio kitų maistinių žaliavų gamintojų valstybių, ten nėra tokių sukrėtimų, kurie ženkliai galėtų pakelti maisto produktų kainas“, – paminėjo jis.
Visgi, anot ekonomisto, nors infliacija nebėra problema, vis dar egzistuoja rinkos problemos, kurios yra sukeltos mažėjančios paklausos. Jis tvirtina, kad rinkai nepadeda ir tolimesnis Europos Centrinio Banko (ECB) susitelkimas į praeities problemas, dėl kurių keliamos palūkanos, o per jas kuriamas stresas įmonėms ir vartotojams.
„Šių metų problema pagrindinė nebėra infliacija. Matome, kad yra kaip tik kita problema - mažėjanti paklausa, vartotojų pasitikėjimo rodiklis vėl mažėja, kas rodo, kad gyventojai mato nerimą dėl nedarbo didėjimo, nes nuo metų pradžios nedarbo lygis padidėjo 2 proc. punktais. Kai kurie gyventojai mato mažėjančias pramonės ir eksporto apimtis, pastebi jog atsirado nemažai bedarbių ir jaučia nerimą dėl savo finansų“, – aiškino jis.
„Šioje situacijoje tampa labai keista, kad ECB toliau žiūri į praeities problemas ir toliau kelia palūkanų normas. Ir tokiu būdu sukuria nereikalingą stresą įmonėms ir vartotojams. Bet prognozuoju, kad per artimiausią pusmetį bus pakeista plokštelė ir pradės kalbėti apie defliacijos ir recesijos rizikas“, – paminėjo jis.
Lietuvos bankas: mėnesinė infliacija maždaug 2 proc. lygyje jau laikosi nuo lapkričio
Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, kad išankstinis infliacijos įvertis atitinka Banko prognozę – metinė infliacija jau bus vienženklė ir neviršys darbo pajamų augimo.
„Darbo užmokestis auga sparčiau nei kainos – kitaip tariant, realiosios gyventojų pajamos didėja. Jau balandžio „Sodros“ darbo užmokesčio duomenys rodė, kad kai kurių darbuotojų, ypač gaunančių mažesnį darbo užmokestį, metinis atlyginimų augimo tempas viršijo metinę infliaciją. Prognozuojama, kad pastaraisiais mėnesiais ši tendencija stiprėjo, ir birželį vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija“, – LB išplatintame komentare sako L. Mociūnaitė.
LB ekspertė pažymėjo, kad birželį infliacija mažėjo devintą mėnesį paeiliui bei buvo trigubai mažesnė nei praėjusį rugsėjį, kai pasiekė aukščiausią lygį (22,5 proc.). Be to, pastebi ji, VDA antrą mėnesį paeiliui jau fiksuoja mėnesinę 0,1 proc. defliaciją.
„Šis pokytis nesiskyrė nuo vidutinio kainų pokyčio 2017–2019 m. birželio mėnesiais, t. y. tuo laikotarpiu, kai nebuvo ekonomikos raidos iššūkių dėl karo ar pandemijos“, – komentuoja L. Mociūnaitė.
Pasak jos, infliacija Lietuvoje iš esmės nėra žymi nuo pernai lapkričio (2,1 proc.), o dar gana aukštą kainų lygio augimą lemia aukšta palyginamoji bazė.
„Tai leidžia prognozuoti, kad metinė infliacija ir toliau mažės ir metų pabaigoje turėtų būti kiek mažesnė nei 3 proc.“, – teigia L. Mociūnaitė.
Ekonomistės teigimu, vienas pagrindinių Lietuvoje fiksuotos aukštos infliacijos veiksnių – energijos kainos – šią gegužę, lyginant su 2022 m. geguže, jau buvo 1,1 proc. mažesnės. Be to, prognozuoja ji, birželį energija jau buvo apie dešimtadaliu pigesnė nei prieš metus.
