aA
Ekonomistams optimizmas nėra būdingas, tačiau žvelgiant į šiandieninę situaciją, sudėtinga ignoruoti šviesėjančias ekonomines perspektyvas, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis taip pat įspėja, kad kainų augimo dugnas lieka praeityje.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Antradienį pristatyta naujausia banko ekonomikos apžvalga, kurioje pranešta, kad šių metų Lietuvos BVP augimo prognozė didinama iki 3 proc., o kitiems metams prognozuojamas augimo paspartėjimas iki 4,9 proc..

Sausį „Swedbank“ prognozavo, kad 2021 metais Lietuvos BVP padidės 2,7 proc., o 2022 metais augimas pasieks 4,2 proc.

N. Mačiulis taip pat pranešė, kad padidinta infliacijos prognozė: šiemet tikimasi 2,3 proc. kainų augimo, o 2022 metais – net 3,3 proc.

„Pagrindinė infliacijos didėjimo priežastis yra susijusi su brangesnėmis žaliavomis. Taip pat transportavimo išlaidos iš Kinijos į Europą yra pakilusios 2,5–3 karto. Kitos priežastys yra lokalios, susijusios su darbo užmokesčio augimu. Be to, kai kurie atidarantys sektoriai, pavyzdžiui, paslaugų, gali padidinti kainas“, – komentavo ekonomistas.

Kalbėdamas apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, N. Mačiulis sakė, kad būsto įperkamumo indeksas vis dar yra rekordinėse aukštumose.

„Gyventojų pajamos didėjo panašiu tempu arba net sparčiau nei didėjo NT kainos. Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo nuomos pajamingumas. Jis dabar yra žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio visuose miestuose.

Tai jau yra signalas, kuris rodo nuomos kainos didėja lėčiau nei butų kainos. Jei tendencija tęstųsi toliau, čia būtų signalas apie perkaitimą“, – sakė jis.

Dauguma pasiskiepys iki vasaros pabaigos

Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, „Swedbank“ ekonomistai rėmėsi prielaida, kad dėl sezoninių veiksnių bei spartėjančio skiepijimo viruso plitimas lėtės ir bus mažiau pavojingas, todėl iki vasaros bus galima atsisakyti didžiosios dalies ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.

„Izraelis, pirmasis paskiepijęs daugelį savo piliečių ir suvaldęs pandemiją, iliustruoja skiepų efektyvumą, leidžiantį atsisakyti ekonominių bei mobilumo ribojimų ir grįžti prie įprasto, nors kai kam jau ir primiršto, „normalaus“ gyvenimo“, − sakė N. Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad rizikų, susijusių su viruso plitimu ir pandemijos suvaldymu, vis dar išlieka. Pavyzdžiui, galimos viruso mutacijos, mažinančios skiepų efektyvumą. Vis tik skiepų įvairovė, aukštas jų efektyvumas bei naujos technologijos (mRNR) leidžia tikėtis, kad šie iššūkiai bus suvaldyti ir naujų didelių pandemijos bangų bei karantinų ateityje bus galima išvengti.

Pasak N. Mačiulio, optimizmo suteikia pandemijos suvaldymo ir skiepijimo progresas, įsibėgėjančios fiskalinės bei monetarinės ekonomikų skatinimo priemonės, sukauptas vartojimo bei investicijų potencialas, bei gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Spartus atlyginimų augimas

„Swedbank“ padidino ne tik Lietuvos BVP, bet ir atlyginimų bei užimtumo augimo prognozes. Vidutinis darbo užmokestis šiemet ir 2022 metais turėtų padidėti, atitinkamai 7 ir 6,4 proc.

N. Mačiulis vardina, kad atlyginimų augimui įtakos turės įvairūs veiksniai. Visų pirma, atsigausiantys į vidaus ir užsienio turizmą orientuoti sektoriai, o taip pat sparčiai auganti pramonė, geri finansiniai rezultatai bei darbuotojų trūkumas nuo pandemijos mažiau nukentėjusiose įmonėse.

„Pandemija užsitęsė ilgiau nei buvo galima tikėtis, ir labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas jau matomas horizonte. Daugelis įmonių praėjusiais ir šiais metais džiaugiasi naujus rekordus mušančiomis pajamomis. Be to, reikia pripažinti, kad įsibėgėsiantis ES lėšų skirstymas gali pakaitinti ekonomiką ir kai kuriuose sektoriuose paaštrinti darbuotojų trūkumo problemą“, – komentavo N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, jau dabar kas penkta statybų sektoriaus įmonė teigia, kad jų veiklą riboja būtent darbuotojų trūkumas. Dėl šių priežasčių „Swedbank“ ekonomistai mano, kad daugiausiai lėšų reikėtų nukreipti ne ekonomikos skatinimui ir gelbėjimui, o jos transformavimui, tvarumo ir konkurencingumo didinimui.

„Pandemija sukūrė bei apnuogino nemažai problemų, tačiau ir pateikė unikalių galimybių. Pigių finansinių išteklių gausa leidžia ženkliai padidinti investicijas, tačiau greta to nereikėtų užmiršti ir struktūrinių reformų, ypač švietimo srityje, kurioms valios reikia daugiau nei pinigų“, − apibendrino N. Mačiulis.

Turizmo renesansas

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad suvaldžius pandemiją daugelio pasaulio regionų lauks seniai nematytas ekonomikos spurtas – šių metų pasaulio BVP augimo prognozė didinama iki 5,9 proc., augimas tęsis ir kitąmet.

Tuo metu euro zonai šiemet ir kitąmet prognozuojamas 4 proc. augimas.

„Sparčiausias augimas prognozuojamas Pietų Europos valstybėms, kurios yra labiausiai priklausomos nuo turizmo ir pernai krito į giliausią duobę. Jau šių metų vasarą turėtų prasidėti turizmo renesansas, kurį paspartins ne tik kelionių išsiilgę gyventojai, bet ir per pandemiją sukaupti milžiniški finansiniai rezervai“, − sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, pandemijos metu euro zonos gyventojai sukaupė papildomus pusę trilijono indėlių. Nemaža jų dalis bus investuoti į ateities poreikių tenkinimą, bet dalis, tikėtina, bus išleista kelionėms ir laisvalaikio paslaugoms.

Didesnė infliacija

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, dėl spartesnio skiepijimo proceso bei agresyvesnio fiskalinio skatinimo JAV šiemet augs dar sparčiau nei euro zona – prognozuojama, kad didžiausia pasaulio ekonomika turėtų padidėti beveik 7 proc.

Kinija, kuri išvengė antrosios pandemijos bangos, dėl didelės prekių paklausos visame pasaulyje sparčiai auga jau nuo praėjusių metų vidurio, o šiemet jos BVP turėtų padidėti daugiau nei 8 proc.

„Labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas, tolimesnis pasaulinės prekybos augimas, besitęsiančios ar įsibėgėjančios įvairiausios valstybių paramos priemonės daug kur paskatins užimtumą ir atlyginimų augimą. Tačiau čia didėja rizika, kad išryškės seniai matyta problema – perteklinė infliacija“, − sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, jau dabar ją kilstelėjo logistiniai iššūkiai, transportavimo pajėgumų trūkumas bei brangesnės žaliavos. Ateityje infliaciją dar labiau pakaitinti gali paklausos išlaisvinimas, žemos palūkanos ir galimas perteklinis fiskalinis skatinimas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV federalinių rezervų sistema bei Europos centrinis bankas bazines palūkanas didinti pradės ne anksčiau nei 2023-ųjų metų pabaigoje, tačiau pripažįsta, kad sparčiau augantis užimtumas ir įsibėgėjanti infliacija gali paskatinti mažinti ekonomikos skatinimą ir anksčiau, ypač JAV.

Baltijos šalys

Nors praėjusiais metais Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai, šiemet Baltijos šalims „Swedbank“ prognozuoja panašų apie 3 proc. sieksiantį BVP augimą. N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuva išsiskiria ne tik spartesniu skiepijimo procesu, bet ir optimistiškai nusiteikusiais gyventojais ir įmonėmis. Lietuvos gyventojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir yra tik šiek tiek žemesnis, nei buvo prieš prasidedant pandemijai.

„Pastaraisiais mėnesiais, tikintis karantino priemonių švelninimo, atsigavo ir prekybos bei paslaugų sektorių lūkesčiai, o statybos sektoriaus lūkesčiai kyla ir dėl klestinčios būsto rinkos, ir dėl artėjančių užsakymų skirstant ES paramą. Vis tik šiose nuolatinėse ekonominio auginimo varžybose dabar tampa svarbesnis ne augimo greitis, o jo šaltiniai ir kokybė – euras išleistas reagentų gamyklos statybai ir seno pastato tinkavimui šiandien sukuria panašų BVP, bet turi labai skirtingas ilgalaikes pasekmes“, − teigė ekonomistas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
3.9444

„DBRS Morningstar" agentūra patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar" patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą...

Tęsiantis remontui, „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose demontavo vieną svarbiausių įrenginių

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „ Orlen Lietuva...

HISK grupės nuostoliai pernai mažėjo 9 proc. iki 5,5 mln. eurų

Vienos didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bei remonto bendrovės HISK (buvę „...

„Eurovaistinę“ valdanti „Euroapotheca“ praėjusiais metais pasiekė 812 mln. eurų apyvartą

„ Euroapotheca “ grupė 2021-aisiais metais pardavė investicijas Lenkijoje ir antrus metus iš...

„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: sukurs bent 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „ SME Finance “ kartu su neobanku „ SME Bank “...

Top naujienos

Čmilytė-Nielsen partijos kolegoms: mes jau kitokie, o pasitraukiantys nebėra problema Armonaitė liberalų paprašė paramos

Šeštadienį Liberalų sąjūdžio nariai suvažiavime ketina patvirtinti naują vizualinį...

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Buvęs Putino bičiulis oligarchas Pugačiovas: šiandien Putinas „kainuoja“ labai mažai (3)

„Kremliuje įvyks perversmas, o Ukraina, sprendžiant pagal tai, su kokiu pasiryžimu kovojama, šį...

Delfi PliusParengė Eglė Gatelytė

Vokiečių politikas: štai prie ko privedė įvykių Lietuvoje ignoravimas priminė Scholzui ne itin malonų faktą

Kodėl Vokietijoje ir toliau nesiliauja diskusijos dėl karinės paramos Ukrainai, o kai kurie...

Dusulys ir padidėjęs nuovargis – pavojingos ligos pranašai: kardiologė patarė, kokius tyrimus atlikti

Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu...

Karas Ukrainoje. Rusija nusitaikė į strateginį greitkelį Rytų Ukrainoje

Rusijos pajėgos toliau puola Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko...

Delfi PliusVladimiras Laučius

JAV karo istorikas: galiu trumpai atsakyti, kodėl Putinas priėmė sprendimą pulti (32)

„Sakoma: iš ko suprasite, kad politikas meluoja? Iš to, kad jo burna juda. Žinoma, jie melavo....

Užkalnis: kvepiu atostogomis ir nenoriu į Lietuvą

Guliu Ligūrijos paplūdimyje ir galvoju, kodėl man reikia palikti šitą nuostabią šalį ir...

Walkupas – apie taktiką prieš Šarą, sirgalius, motyvaciją ir ypatingą svečią specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Prabėgusios keliolika valandų nuo ypač apmaudžiai pralaimėto Eurolygos pusfinalio nepaslėpė...

Pasaulinio garso pranešėjai ir savo sričių profesionalai LOGIN konferencijoje: dvi dienos pokalbių, kurių neįmanoma pamiršti

Iki vieno laukiamiausių metų renginio liko kiek mažiau nei dvi savaitės: LOGIN konferencija po...