„Swedbank“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų sumažėti 0,3 procento. Apie tai, kas prognozuojama Lietuvos ekonomikai bei kaip mūsų šalyje pasireiškia recesija, Delfi TV laidoje „Delfi rytas“ pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ši recesija, tai ne krizė

„Recesija yra toks truputėlį techninis apibrėžimas. Beje, skirtingose šalyse gali būti skirtingai apibrėžiamas. Bet klasikinis, labiausiai žinomas terminas, yra, kai du ketvirčius iš eilės mažėja šalies BVP. Tai štai praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvos BVP mažėjo, pirmą šių metų ketvirtį dar duomenų nėra, bet visi komponentai, kuriuos mes žinome – mažmeninė prekyba, pramonė – rodo mažėjimą, tai labai tikėtina, kad jau bus paskelbta ta formali recesija“, – laidoje pasakoja ekonomistas.

„Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra toks ekonomistų konsiliumas, kurie susėda, vertina dar platesnį spektrą įvairiausių ekonominių rodiklių: užimtumą, darbo lygį, įvairius kitus ekonominio aktyvumo rodiklius ir tuomet ekspertinio vertinimo būdu pasako, ar tai yra recesija, ar nėra“, – teigia N. Mačiulis.

Tokie vertinimai yra labai svarbūs ir dėl tinkamo esamos situacijos įvertinimo, ir dėl to, kad žmonės dažnai sutapatina recesiją su krize, išsigąsta dėl savo pajamų, gyvenimo būdo.

„Krizė yra, paprastai, daug rimtesnis lūžis, netikėtumas, sunkiai valdoma situacija, kuri pavirsta į nedarbo lygio didėjimą, pajamų mažėjimą, bankrotų skaičiaus išaugimą, skurdo didėjimą“, – skirtumą tarp krizės ir recesijos terminų aiškina ekonomistas.

Anot Nerijaus, tikrų krizinių laikotarpių turėjome ir mūsų šalyje. Kaip pavyzdį jis įvardijo 2008 – 2009-ųjų metų krizė, mažą krizė pandemijos pradžioje, tačiau tai, ką Lietuvoje matome dabar, jo manymu, žmonės krize nepavadintų ir jos kol kas nėra.

„Kol kas tai yra lokalizuotas pramonės apimčių sumažėjimas, šiek tiek mažmeninės prekybos sumažėjimas, bet tai nėra plataus masto ekonominė problema“, – nuramina jis.

Kristina Ciparytė, Nerijus Mačiulis

Kalbėdamas apie tai, ko reikėtų baimintis ir kas turėtų atsitikti, kad panirtumėm į gilią recesiją, N. Mačiulis primena, kad blogiausiems scenarijams pasiruošti nėra įmanoma.

„Tos didžiosios krizės, jų pagrindinis bruožas yra tai, kad jų niekas neprognozuoja, nesitiki ir joms negali pasiruošti. Tuo ir skiriasi nuo recesijos“, – teigia N. Mačiulis.

Anot jo, recesija yra įžvelgiama, todėl žmonės jau buvo įspėti, kad yra daug ženklų, kurie stabdys ekonomikos augimą ir jis sustojo. Krizė – tai lūžis, kuriam negali pasiruošti.

„Galbūt kažkoks didelis geopolitinis konfliktas, kibernetinės atakos. Šiuo metu ekonomistai tikrai negali pasakyti, kas tai galėtų sukelti, bet vienas iš tokių pirmų ir pagrindinių rizikos židinių, yra tie ekonomikos sektoriai, kurie yra labai pažeidžiami nuo palūkanų normų kilimo“, – apie rizikas, galinčias iššaukti krizę pasakoja N. Mačiulis.

Pasakodamas apie tai, kas nulėmė dabartinę Lietuvos ekonomikos būklę, N. Mačiulis mini, kad reikėtų atsispirti nuo tos pačios pandemijos.

„Lietuvos pramonė pandemijos metu klestėjo. Nuo 2020 metų pradžios iki piko, kuris buvo pasiektas praėjusių metų pavasarį, realios pramonės apimtys išaugo 40 procentų. Tai yra milžiniškas augimas“, – anot N. Mačiulio, nei Latvija, nei Estija, tokiu augimu pasigirti negalėjo.

„Tai buvo vienas iš aiškių rodiklių, kad Lietuvos pramonė yra konkurencinga, yra diversifikuotos eksporto rinkos, gaminamos įvairios prekės“, – teigė ekonomistas.

Jis primena, kad pandemijos metu žmonės visame pasaulyje vartojo daug daugiau prekių. Daugiau laiko praleisdami namuose pirko baldus, buitinę techniką, negalėdami eiti į restoranus – dažniau gamino maistą namuose, kam taip pat prireikė įvairios įrangos. Taigi, visokių prekių vartojimas tada šovė į viršų.

„Dabar gyventojai grįžta prie paslaugų ir perka patirtis: kelionės, restoranai, koncertai. Nebereikia tų daiktų“, – teigia Nerijus.

Lietuva yra viena iš valstybių, kuri mato mažėjančią prekių apklausą, tačiau tai atsispindi visame pasaulyje. Tai atsispindi visoje pasaulinėje prekyboje: „Prekių prekyba mažėja, sandėliuose sukauptos atsargos didėja, vartojimas yra labai vangus“.

Recesijoje ir daugiau šalių

Nors dabartinės Lietuvos ekonomikos prognozės verčia sunerimti, tačiau, N. Mačiulio teigimu, tai liečia ne tik mūsų šalį.

„Mes nesam pirmieji. Švedija jau yra recesijoje, ten vartojimas mažėja, eksportas mažėja, Estija irgi nuo praėjusių metų vidurio yra recesijoje. Tai toks gana plataus masto, visas šalis paliečiantis reiškinys“, – teigia jis.

Greta viso to dar yra kylančios palūkanų normos ir griežtėjančios kreditavimo sąlygos, kas, N. Mačiulio manymu, gali prislopinti gyventojų investicijas į būstą, įmonių investicijas į plėtrą.

„Tų veiksnių, kurie slopina ekonomikos ir visų mūsų pajamų augimą yra nemažai šiuo metu“, – laidoje „Delfi rytas“ pasakoja ekonomistas. Anot jo, dabar gyventojai labiausiai pajaučia būtent palūkanų normų kilimą: „Europos Centrinis Bankas kaip ir kiti didieji centriniai bankai truputėlį pavėlavo su monetarinės politikos normalizavimu. Ilgą laiką žiūrėjo į didėjančią infliaciją ir sakė „praeis“. Kai nepraėjo, tada pradėjo labai sparčiai kelti tas palūkanų normas“.

Anot ekonomisto, dabar galime pastebėti ne tik infliacijos mažėjimą, bet ir daugelio prekių kainų euro zonoje mažėjimą, tačiau, žiūrint į metinės infliacijos rodiklius, kainų lygis vis dar yra gerokai aukščiau negu buvo prieš metus.

N. Mačiulio teigimu, Europos Centrinis Bankas (ECB) dabar žiūri į brangstančias paslaugas, kurios brangsta dėl to, kad didėja atlyginimai ir daugelyje Europos valstybių didėja sparčiau nei per pastarąjį dešimtmetį. Europos Centrinis Bankas neleidžia atlyginimams kilti iki paslaugų kainų lygio, nes tada atlyginimų augimas vėl pavirstų į paslaugų brangimą, paslaugų brangimas reikštų didėjančią infliaciją, darbuotojai vėl prašytų kelti atlyginimą – taip užsisuka naujas ratas.

Dabar ECB pripažįsta, kad turi visa tai stabdyti ir pakelti palūkanų normas iki tiek, kol prasidės recesija, kol pradės didėti nedarbo lygis, tam, kad nebeliktų nei infliacijos, nei per didelio atlyginimų auginimo lūkesčio.

„Mes prognozuojam, kad dar tris kartus kels bazines palūkanų normas, po ketvirtį procentinio punkto ir bazinės palūkanų normos pasieks 3,75 procento“, – apie tai, kiek aukštai bus keliamos bazinės palūkanų normos pasakoja N. Mačiulis.

Jo manymu, kelti palūkanų normas nėra prasmės, bet tol, kol nėra recesijos, ECB sustoti nenori, nes nori įsitikinti, kad infliacija sugrįžta prie tikslo. Jis taip pat teigia, kad ekonomikos augimo nebėra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

„Akivaizdu, kad bus perlenkta lazda su tuo palūkanų normų kėlimu“, – teigia ekonomistas.

Jo manymu, dėl to recesijoje atsidurs euro zonos valstybės, tikėtina, kad ir JAV, ir jau kitais metais palūkanų normas teks mažinti, tam, kad spręsti kylančias problemas.

Nerijus Mačiulis

Tai, koks spartus bus palūkanų normų kilimas, anot N. Mačiulio, priklausys nuo ekonominio streso. Jo teigimu, kol kad euro zonoje prognozuojama stagnacija, trumpalaikė recesija. ECB ir siekia tokios lengvos recesijos, kuri nedidintų nedarbo lygio, bet pristabdytų atlyginimų augimą ir sustabdytų kainų augimą.

„Prie tokio scenarijaus, mes prognozuojame, kad palūkanų normas ECB pradės mažinti tik kitais metais ir sumažins iki kitų metų galo, maždaug iki 2 procentų“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Tiesa, jis patvirtina, kad iki nulio jos tikrai nesugrįš. Ekonomisto teigimu, šioje vietoje pačiam ECB teko išmokti klaidas, kad negalima žaisti su neigiamomis palūkanomis ir tikėtis, kad prispausdinus milijardus – tai niekaip nepaveiks infliacijos.

Lietuvai prognozuojama švelni recesija

Paklaustas, ar Lietuvos ekonomika šiuo metu yra sveika ir nuo ko esami priklausomi, N. Mačiulis teigia, kad šiuo metu Lietuvai prognozuojama tik švelni recesijos forma.

„Lyginant su tuo, kur mes buvome 2007-2008 metais, kada prasidėjo pasaulinė finansų krizė, kuri paveikė visas pasaulio ekonomikas labai neigiamai, tai tuomet buvo Lietuvos ekonomika išbalansuota, buvo didelis užsienio prekybos deficitas, perkaitus nekilnojamojo turto rinka – gyvenom ne pagal galimybes“, – teigia N. Mačiulis.

Anot jo, dabartinė situacija nėra panaši į tai ir niekas to neprognozuoja.

„Mes prognozuojame labai švelnią recesiją, nėra tokių disbalansų, kurių ištaisymas reikštų, kad nedarbo lygis šauna iki 10, 15 ar 17 procentų, kaip buvo 2009 metais. Tai tikrai nėra jokių labai akivaizdžių probleminių židinių. Yra kai kuriuose sektoriuose sumažėjęs konkurencingumas, dėl to, kad produktyvumo augimas buvo lėtas, darbo sąnaudų augimas buvo spartus.

Nekilnojamojo turto rinka nėra labai perkaitusi, aišku, kainų korekcija gali būti, nors jos kol kas visiškai nebuvo. Pastarąjį pusmetį nekilnojamo turto kainos labai stabilios, kai tuo tarpu Estijoje – jos nukrito pirmą šių metų ketvirtį“, – laidoje pasakoja N. Mačiulis.

„Daugelio net ir kaimyninių valstybių kontekste, Lietuva atrodo vis tiek labai atspari ir viena iš to priežasčių yra tai, kad pramonė yra didelė, diversifikuota, tai yra, ir gaminamos labai įvairios prekės, ir įvairiose eksporto rinkose realizuojamos. Tai dėl šių priežasčių nėra kažkokių ženklų, dėl kurių mes galėtumėm tikėtis ir didelio nedarbo šuolio, ir bankrotų bangų, ir kitų socialinių problemų“, – prideda ekonomistas.

Nerijus Mačiulis

Pokalbio metu ekonomistas N. Mačiulis minėjo, kad žmonės šiuo metu nepasakytų, kad mūsų šalis išgyvena ekonomiškai prastus laikus: žmonės keliauja, eina į kavines, tačiau ar visiems gyventi lygiai taip lengva?

„Iš tiesų, žiūrint į, pavyzdžiui, turistinių kelionių pardavimus ar apsilankymus restoranuose, baruose, tai yra visiškas klestėjimo amžius, bet tai labai susiję su tuo, kad vidutinis darbo užmokestis toliau labai sparčiai didėja – net 15 procentų šiemet pirmaisiais mėnesiais. Infliacija sumažėjo, gyventojų lūkesčiai dėl to pakilo vėl aukščiau ilgalaikio istorinio vidurkio ir mes tikrai daugelis gyventojų nepasakytų, kad jaučia finansinį stresą ir patys savo finansines galimybes įvertintų gerai.

Paribiuose yra tų problemų. Vieną iš tų problemų iliustruoja mažmeninė prekyba maisto produktais. Atrodytų, turėtų būti labai stabilu – žmonės valgyti turi, vartoti turi. Bet štai, pirmaisiais dviem šių metų mėnesiais, mažmeninė prekyba maisto produktais yra 7,5 procento mažesnė nei buvo prieš metus. Ir čia po to, kai jau padidėjo gyventojų skaičius 2 procentais.

Tai akivaizdu, kad dalis gyventojų jau ieško galimybių kaip sutaupyti, net ir vartojant pirmo būtinumo prekes. Tai yra, perka pigesnius maisto produktus, su nuolaidomis, prastesnės kokybės, gal net kaimyninėse valstybėse apsiperka, tai va čia jau yra signalas, kad dalis gyventojų yra klestėjime, tačiau kiti ieško galimybių kaip išlaikyti tą vartojimo lygį kurį turėjo iki šiol“, – dviprasmišką situaciją komentuoja N. Mačiulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją