Jo teigimu, 2023 m. ekonomika neaugo po „labai ilgo ir didelio klestėjimo periodo“.
„Lietuvos ekonomikos būklė tikrai yra geresnė nei buvo galima tikėtis, turint pastarųjų metų iššūkius: ir karą Ukrainoje, ir energijos krizę, ir infliacijos šuolį, ir dabartinį palūkanų normų šuolį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis.
„Nesakyčiau, kad vyksta kažkas baisaus vien dėl to, kad Lietuvos BVP šiemet nedidėjo“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, džiugu, jog eksportuotojai šiemet neprarado pirkėjų užsienyje, nepaisant to, kad pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos Vokietijos ir kitų svarbių šalių (pavyzdžiui, Švedijos) ekonomikos neaugo.
„Sunku būtų bėdavotis dėl to, kas vyksta dabar. Juk visi kas nori ir gali dirbti darbą turi ir tai yra vienas tokių svarbiausių kriterijų kalbant apie tai, kokia yra ekonomikos būklė“, – akcentavo analitikas.
N. Mačiulio teigimu, 2024 m. Lietuvos ūkis augs arba „labai vangiai“, arba „būsime arti stangnacijos“.
„Bet gilesnio sukrėtimo rizika išlieka maža. Nėra priežasčių, kodėl galėtų prasidėti gilesnis nuosmukis, kokį dabar mato, pavyzdžiui, Estija“, – teigė jis.
Pasak ekonomisto, vidaus veiksniai ekonomikos veikti neturėtų, kadangi šalyje auga gyventojų perkamoji galia, infliacija grįžo į žemą lygį, toliau gana sparčiai auga darbo užmokestis.
Lietuvos ūkio raida priklausys nuo eksportuotojų konkurencingumo, pabrėžė jis.
„Augimas ir kitais metais ir ilgesniu laikotarpiu priklauso ne nuo to, kiek lietuviai gali nusipirkti ir valgyti, bet koks yra mūsų eksporto potencialas“, – pažymėjo N. Mačiulis.
„Lietuvos eksportas sudaro apie 80 proc. šiuo metu. Ir jei eksporto rinkose prarasime konkurencingumą, jei tapsime nepatrauklūs, jei mūsų pirkėjai ras geresnių tiekėjų, geresnės kokybės ir kainos santykį, tada prasidės visos ekonominės problemos, kurias, pavyzdžiui, mato Italija, Graikija“, – aiškino ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad 2024 m.. Lietuvos BVP augs 1,2 proc., o metinė infliacija, kuri šiuo metu yra apie 2,8 proc., jau kitais metais turėtų kristi žemiau 2 proc.
